Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas akcijoje teigė, kad pasigenda konkurencijos Lietuvos draudimo rinkoje ir pageidautų, jog mūsų šalyje paslaugas vežėjams teiktų daugiau draudimo bendrovių.
„Kainos nekontroliuojamos. Nėra konkurencijos draudimo rinkose, kaip yra Lenkijoje, Latvijoje. Mums valstybė delegavo pareigą draustis civilinės atsakomybės draudimu, bet valstybė pamiršo pareigą kontroliuoti draudikus. Mums norima pasakyti, kad mūsų vairuotojai profesionalai yra prastesnės kompetencijos, nei kitų šalių – bet tai netiesa. Lietuvos transporto įmonės labai vertinamos Vakarų Europoje“, – sakė E. Mikėnas, svarstantis, kad draudimas vežėjams pabrango ir dėl to, jog draudimo bendrovės skaičiuoja nuostolingumą kartu su tais įvykiais, už kuriuos nebuvo išmokų.
„Linavos“ prezidentas teigia, kad vežėjai svarsto įvairius būdus savo problemoms spręsti.
„Norime ieškoti kelių, kad Europos Sąjungoje (ES) būtų galima draustis bet kurioje šalyje, tai irgi padidintų konkurencingumą. Pati brangiausia mūsų mintis yra savos draudimo bendrovės steigimas“, – sakė E. Mikėnas, besitikintis, kad Lietuvoje ilgainiui bus patobulintas Civilinės atsakomybės draudimo įstatymas, o draudimo įmokoms bus taikomos „lubos“. Pasak jo, reikėtų atsižvelgti į užsienio praktiką: esą kaimyninėse šalyse (Lenkijoje, Latvijoje) civilinės atsakomybės draudimas vilkikui siekia nuo 1 tūkst. iki 1 200 eurų. Dabar Lietuvos vežėjams tenka mokėti kur kas daugiau. Priimtina draudimo kaina Lietuvos vežėjams esą būtų apie 1 tūkst. eurų per metus.
E. Mikėnui antrino ir bendros Lietuvos-Vokietijos vežimo bendrovės vadovas Juozas Kuklys.
„Asociacija „Linava“ jau dukart teikė Seimui Civilinės atsakomybės draudimo įstatymo pataisas. Pataisos suderintos su Lietuvos banku (LB). Bet Seime nugulė į stalčius, nes, matyt, ten labai gerai dirba draudikų lobistai. Pataisose numatytos minimalios ar maksimalios „lubos“. Mes nenorime, kad už dyką mus draustų. Norėjome, kad būtų naudinga abiem pusėms. Mes juk su draudikais vienoje valtyje“, – piktinosi J. Kuklys.
„Tragiškai atrodo. Jie (draudikai – ELTA) išvis nenori mokėti. Korporacinis susitarimas. Kitaip neapsidrausite. Tų kompanijų praktiškai neliko – viena perka kitą“, – sakė kitos UAB direktorius Viktoras Monkevičius. Vežėjų teigimu, transporto bendrovėms draudimo paslaugas teikia trys įmonės, bet dvi iš jų valdomos vieno savininko, tad iš esmės vežėjai teturi du draudikus.
Tai patvirtino ir „Linavos“ prezidentas E. Mikėnas, pastebėjęs, kad Lietuvos vežėjai dirba jau ne sau, o kitiems.
„Vežėjas gavo mėnesiui 2 tūkst. eurų per mėnesį polisą. Ar gali transporto įmonė vien civilinės atsakomybės draudimui metams skirti 24 tūkst. eurų? Šiandien mes „dirbam“ draudimo bendrovėms, kuro tiekėjams ir bankams“, – su pašaipa teigė E. Mikėnas, kartu apgailestaudamas, kad jau pastebima ir vežimo įmonių migracija iš Lietuvos: esama verslo perkėlimo į Estiją, Suomiją, Rusiją (Kaliningrado sritį).
Vežėjai sako, kad per pastaruosius porą metų draudimas jiems pabrango drastiškai – nuo 30 iki 300 procentų. Nebeįstengdami pakelti tokios naštos vežėjai, jų teigimu, priversti atsisakyti draudimo ir griebtis kitokių metodų, kurie padėtų apsaugoti juos ir jų krovinius.
Dar kovo mėnesio viduryje „Linava“ pareiškė, esą draudimo įkainiai trikdo transporto bendrovių veiklą, o tai atsilieps ir vežėjų tarptautiniam konkurencingumui bei darbo vietoms.
Tąkart Eltos kalbinti draudimo bendrovių atstovai neigė, kad draudimo rinkoje išnykusi konkurencija.
Pasak jų, draudimo paslaugų kainos kinta dėl sparčiai besikeičiančio nuostolingumo – dėl klientų padaromų žalų kiekio ir jų dydžių. Be to, draudimo įmoka esanti vis labiau individualizuota, ir rinkoje nebelieka vienodų įmokų. Todėl vieniems vairuotojams įmokų dydis nekinta, o kitiems jis gali ir ūgtelėti. Saugiai vairuojantys moka mažiau, o dažniau į eismo įvykius patenkantiems vairuotojams tenka mokėti daugiau.
