„Kitais (2017 metais – BNS) metais keleivių skaičius toliau nuosekliai augs, tačiau dėl Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos liepos ir rugpjūčio mėnesiais pajusime nedidelį mažėjimą. Jį lems viena daugiausiai keleivių pervežančių oro linijų „Ryanair“, ji laikinai neperkels skrydžių į Kauną. Vis dėlto baigę šį projektą, 2018-aisiais peržengsime 5 mln. keleivių ribą“, – BNS teigė Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdančios bendrovės Lietuvos oro uostai tinklo vadovas Donatas Voveris.
Lietuvos oro uostų vadovas Gediminas Almantas yra sakęs, kad pastaraisiais metais keleivių srautas Lietuvoje auga sparčiausiai Baltijos šalyse.
Lietuvos oro uostų duomenimis, 2017 metais keleivių skaičius smuks apie 4,5 proc. iki 4,4 mln., o 2018 metais jis turėtų vėl augti ir pasiekti 5 mln. Pirminiais duomenimis, pernai keleivių srautas augo 9,5 proc. ir siekė 4,6 milijono.
Vilniaus oro uoste keleivių skaičius šiemet turėtų mažėti 14 proc. iki 3,196 mln., Kauno oro uoste, kur liepą-rugpjūtį bus perkelta didžioji dalis skrydžių iš Vilniaus, – augs 40 proc. iki 1,019 mln., o Palangos oro uoste – 13 proc. iki 260,2 tūkstančio.
Dvi naujas kryptis iš Vilniaus šiemet ketina atidaryti Vengrijos bendrovė „Wizz Air“. Nuo metų pradžios ji skraidins į pietryčių Prancūzijos miestą Grenoblį, nuo pavasario – į Geteborgą Švedijoje, o nuo rudens – į Varšuvą. Latvijos „Air Baltic“ kovo pabaigoje pradės skraidinti iš Vilniaus į Paryžių bei Miuncheną, o Airijos „Ryanair“ – iš Kauno į Neapolį bei iš Palangos – į Glazgą.
„Air Baltic“ kitais metais ketina atšaukti skrydį iš Vilniaus į Stokholmą, o Skandinavijos SAS – į Oslą. Kol kas nėra aišku, kada skrydžiai bus atšaukti.
2017-ųjų vasarą numatoma rekonstruoti Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo taką. Dėl to oro uostas neveiks 35 dienas – nuo liepos 14 iki rugpjūčio 18 dienos. Daugelis skrydžių bus perkelta į Kauną.