DELFI konferencijoje dalyvavęs M. Bartuška teigė, kad bendrovėje matyti didelis potencialas:
„Tikrai yra vietos pasižiūrėti, ką galime daryti efektyviau, kaip galime įnešti truputėli veržlumo, ambicijos, kad būtume greitesni, dinamiškesni, labiau šiuolaikiški, nes jaučiasi šiek tiek senamadiškas valdymas jaučiasi, kad įmonė gal ne XXI a. bet praėjusiame“.
Artimiausiu metu jis su nauja komanda žada išsamiai įvertinti įmonės situaciją, išanalizuoti visus pirkimus.
„Tikiu, kad eisime skaidrumo link, kai galbūt visi, o gal didžioji dauguma pirkimų bus vykdomi pagal visus viešųjų pirkimų reikalavimus, į konkursus pritraukiant kuo daugiau dalyvių. Tai nėra lengva, lengviausia, galbūt su vienu susitarti. Sieksime išgyvendinti šią praktiką, kad dalyvautų daugiau dalyvių, kad būtų konkurencingos kainos, kad nepriklausytume nuo vieno tiekėjo“, – kalbėjo generalinis direktorius, pridūręs, kad viešieji pirkimai bus pirmasis darbas, kurio jis imsis.
Jo teigimu, dėl tranzitinių krovinių regione Lietuva konkuruoja su kaimyninių šalių uostais, tad siekiant juos išsaugoti klientams svarbu pasiūlyti konkurencingas sąlygas, geras kainas ir siekti patikimo partnerio statuso.
Vis dėlto direktorius neatmetė, kad ateityje sandoriai su Rusijos bendrovėmis gali būti vertinami ir geopolitiniu požiūriu:
„Manau, kad galime ir šiandien apsvarstėme, kad viešieji pirkimai, kuriuose dalyvauja partneriai iš trečiųjų šalių, galbūt Rusijos, jie turėtų būti patikrinami institucijų ir taip atsakant į klausimą, ar yra tam tikra informacija, į kurią turėtume papildomai atkreipti dėmesį, ar ne, ir taip užkertant kelią tam tikriems sandoriams, kurie gali kelti nereikalingus interesus. Nacionalinis saugumas yra prioritetas. Jei kiltų kokių abejonių, galime konsultuotis su institucijomis, kaip elgtis toliau“.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas nekomentavo, kodėl metinėje kalboje prezidentė bendrovę pavadino valstybe valstybėje. Jis svarstė, kad galbūt įmonei trūko glaudaus bendradarbiavimo su kitomis institucijomis, tačiau ateityje jo esą netruks – bus priimami sprendimai, kurie duos naudą bendrovei ir valstybei, tad būtų įgyvendinami strateginiai tikslai ir tokių „diskusinių situacijų neturėtų būti“.
Paklaustas ar „Lietuvos geležinkeliai“ toliau rems „Lietuvos ryto“ krepšinio klubą M. Bartuška kalbėjo:
„Man labai sunku spręsti, kam parama bus skirta arba neskirta. Bet principai, kuriais dirbome „Klaipėdos naftoje“ labai paprasti: yra aiškios paramos taisyklės, politika, kaip sudaromas paramos biudžetas, nuo ko jis priklauso. Jei rezultatai geresni, biudžetas gali būti didesnis, jei mažesni – mažesnis“.
Direktorius neatmetė, kad ir ateityje „Lietuvos geležinkeliai“ rems skirtingas sritis – sportą, švietimą, kultūrą ir kt. Tačiau tai bus daroma aiškiai, skaidriai ir viešai, nebent būtų priimti teisės aktai, pagal kuriuos teikti paramą būtų draudžiama. Sportas gali būti remiamas, bet kokiomis sumomis, kokiais tikslais - turėtų būti labai aišku ir skaidru.
Pašnekovas nesvarstė, kodėl buvo paskirtas vadovu be jokio konkurso, šį klausimą derėtų adresuoti jį pasirinkusiai įmonės valdybai.
Darbuotojams teks deklaruoti privačius interesus
Kalbėdamas apie esamą bendrovės kolektyvą naujas jos vadovas sakė: „Man rūpi visi žmonės, visi darbuotojai, nes rezultatai pasiekiami visų darbuotojų, kurie yra didžiausias įmonės turtas“.
Pasak direktoriaus, vertinant darbuotojus pirmiausia bus žiūrima ne į jų partinę priklausomybę, bet į profesionalumą, žinias ir kompetencijas.
Jo teigimu, „Lietuvos geležinkeliuose“ gali būti įvesta tokia pati tvarka kaip „Klaipėdos naftoje“, kuriai jis vadovavo anksčiau – t. y. visi darbuotojai privalės nustatytu būdu deklaruoti savo privačius interesus.
Paklaustas, ar įmonės veiklos optimizavimas ir efektyvesnė veikla reiškia, kad bus mažinamas darbuotojų skaičius, ir koks jis apskritai būtų optimalus, M. Bartuška sakė:
„Neturiu magiško skaičiaus. Turiu pats išanalizuoti situaciją, kad galėčiau pasakyti. Tačiau nėra nusistatymo, kad ateiname masiniams atleidimams. Efektyvumas siejamas su kaštų optimizavimu. Nesakau, kad personale nebus pasikeitimų, bet jie bus argumentuoti, bus ieškoma tęstinumo. Vien daryti procesą nėra mūsų tikslas“.
Naujasis vadovas taip pat teigė kol kas nespėjęs išanalizuoti situacijos dėl išmontuotos geležinkelio atkarpos nuo Mažeikių iki Latvijos sienos. Dėl to tyrimą yra pradėjusi Europos Komisija. Jis taip pat dar nežino, kaip bus sprendžiamas ginčas su „Orlen Lietuva“ dėl šiai taikomų paslaugų tarifų. Tačiau direktorius vylėsi, kad naujose diskusijose „pavyks išgryninti, kokie sprendimai būtų priimti abiem pusėms“.
Be to, įmonės vadovas sakė kol kas neturįs atsakymo į sudėtingą klausimą, ar nereikėtų atskirti „Lietuvos geležinkelių“ funkcijų – infrastruktūros priežiūros ir krovinių bei keleivių vežimo.
„Manau, kad keleivių vežimas Lietuvai yra svarbus ir tą funkciją turėsime užtikrinti. Galbūt galime paieškoti skirtingo finansavimo būdų, pakeičiant dabartines schemas, bet reikia didesnės analizės“, – sakė pašnekovas, pridūręs, kad liko patenkintas pastarąja kelione traukiniu iš Vilniaus į Minską ir kad bus siekiama sutrumpinti kelionių laiką kitomis kryptimis.
Direktorius nusijuokė išgirdęs DELFI skaitytojo klausimą, ar bus kompiuterinio raštingumo testai įmonės vadovams.
„Reikės tai įvertinti, nesus susipažinęs su jų kompiuteriniu raštingumu. Tikiu, kad komanda, kuri dirbs „Lietuvos geležinkeliuose“, bus kompetentinga ir bus gebėjimais paremta, o ne prisirišimais prie politinių partijų“, – žadėjo pašnekovas.
Klausiamas, ar įmonės darbuotojams bus išmokėtos kalėdinės premijos, jis kalbėjo:
„Nežinau, kokia sistema bendrovėje yra dabar, bet tikrai tikiu, kad didžioji dalis darbuotojų šiais metais padarė gerą darbą, tad ieškosime galimybių tradiciją tęsti. Spręsime apie motyvaciją, o tokios buvo ilgalaikės tradicijos, ieškosime galimybių jas pratęsti ir premijas skirti“.
Per artimiausius metus direktorius sakė daugiausia dėmesio skirs skaidrinti visus procesus, kad dėl to niekam neliktų jokių abejonių. Esą jau ieškoma, kas atliks įmonės auditą, o kai tik bus bent jau tarpiniai jo rezultatai, lauks atitinkami veiksmai.
„Aišku, turėsime daug geresnį matymą ir planą, ką reikia keisti. Gal bus struktūriniai pakeitimai bus įvykę ir gal turėsime procese būsime esminis „Lietuvos geležinkelių“ transformatorius, kaip jie buvo valdomi prieš tai ir kur link link ko mes einame, kad jie būtų vakarietiška, šiuolaikiškai valdoma bendrovė, kad kiekvienas galėtų didžiuotis „Lietuvos geležinkeliais“, o ne juos diskutuoti įvairiuose skandalai“, – reziumavo M. Bartuška.
