Būsimosios Vyriausybės programoje teigiama, kad Žemės ūkio ministerija turės imtis realių veiksmų, skirtų įkurti veikiantį žvejybai, pramogoms bei turizmui pritaikytą nedidelį, efektyvų Šventosios uostą.

„Sieksime, kad Šventosios jūrų uostas kuo greičiau pradėtų veikti kaip juridinis asmuo, jo infrastruktūros kūrimui bei plėtrai būtų naudojamos viešosios ir privačios investicijos, įvairūs jų derinimo modeliai, į uosto valdymo organus būtų efektyviai įtraukti ir socialiniai partneriai“, - rašoma programoje.

Šventosios uosto plėtros klausimas buvo keliamas ir kadenciją baigiančioje Vyriausybėje. Klaipėdos uosto, kuriam priklauso Šventosios jūrų uostas, Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas BNS teigė, kad būsima valdžia turėtų nuspręsti, kuri ministerija kuruos uosto plėtros klausimą.

„Artimiausiu metu, susiformavus naujai valdžiai, turėtų būti nuspręsta, kuri ministerija toliau kuruos šitą klausimą“, - BNS sakė A. Drungilas.

Laikinasis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius kovą BNS teigė, kad dėl Šventosios uosto plėtros galėtų spręsti ne tik už laivybą atsakinga Susisiekimo ministerija, bet ir už žvejybą atsakinga Žemės ūkio ministerija ar turizmą kuruojanti Ūkio ministerija. Jis teigė, kad Europos Sąjunga (ES) lėšų Šventosios uosto plėtrai skirti negali, nes tai nėra transporto sektoriaus infrastruktūra.

Skaičiuojama, kad norint atstatyti Šventosios uostą su molais, iškasant išorės reidą bei atliekant kitus etapus, reikėtų apie 70 mln. eurų.

Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas buvo atidarytas 2011-ųjų metų birželį, tačiau po kelių dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu.

Dabar neveikiantį uostą valdo Klaipėdos uostas. Pokario laikais Šventojoje švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie 6 kilometrus.