Lapkričio 13 d., sekmadienį, 19.35 val. Kijevo oro uostą turėjo palikti lėktuvas su į Lietuvą grįžtančiais keleiviais bei Vilnių pamatyti panorusiais turistais.
„Iš pradžių pamatėme, kad mūsų skrydis nukeltas apie pusvalandį. Apie 20 val. visus sulaipino į lėktuvą“, – savo nemaloniais prisiminimais iš kelionės į Lietuvą dalijosi vilnietė Donata.
Mergina pasakojo, kad lėktuve keleiviai buvo priversti prasėdėti beveik keturias valandas.
„Kas pusvalandį mus nuramindavo, kad jau neva skrisime, kad lėktuvas pasiruošęs ir vėl laukiame. Visi buvome pasipiktinę: davė tik vandens, o daugiau nieko. Prašėme kažko pavalgyti, bet sakė, kad negalima valgyti, nieko nedavė“, – teigė sostinės gyventoja.
Šiek tiek po vidurnakčio keleiviai buvo išlaipinti iš lėktuvo.
„Vėl atsidūrėme oro uoste, bet vėl – jokios informacijos. Po kurio laiko buvo paskelbta, kad skrydis įvyks 3.30 val. Tik apie 3 val. dalino po sumuštinį laukiantiems“, – toliau savo patyrimais dalijosi pašnekovė.
Pasak jos, sulaukus 3.30 val. skrydžio laiką skelbiančiame ekrane keleiviai pamatė, kad skrydis dar vėlinamas – šį kartą pusvalandžiu.
„Apie 4 val. vėl sulipome į lėktuvą ir žiūrime, kad vyksta tas pats, kas prieš tai, – vėl atidedamas išskridimas. Po kokio pusvalandžio vienam keleiviui pasidarė bloga – nualpo. Tarp keleivių atsiradus gydytojų, jie puolė padėti žmogui. Vėliau jį išnešė. Tai po jo išnešimo mes dar valandą laukėme, kol išskridome“, – kalbėjo tiesiai į darbą po bemiegės nakties išskubėjusi Donata.
Iš Kijevo į Vilnių skridusi mergina piktinosi, kad keleiviams taip ir nebuvo paaiškinta, kodėl tiek daug vėlavo skrydis: buvo sakoma, jog eilė susidariusi oro uoste, kiti svarstė, kad skrydis vėluoja dėl gausiai iškritusio sniego Kijeve.
„Mes pradėjome galvoti, kad gal mus laikė tam lėktuve taip ilgai, kad neturėtų oro bendrovė išpirkti mums viešbučių nakčiai. Kaip galima tris valandas lėktuve uždarius laikyti žmones be maisto, ir vaikas mažas buvo. Kai visi bruzdėti pradėjo, tai tik tada išleido. Kaip kaliniai kokie“, – savo nusivylimą patirtimi su „Ukraine International Airlines“ bendrove liejo pašnekovė.
Civilinės aviacijos administracijos Oro transporto skyriaus vedėja Virginija Žegunytė komentavo, kad jei skrydis vyksta ne iš Europos Sąjungoje esančio oro uosto, o skrydį vykdė Ukrainos oro linijos, tai Lietuvos atstovai negali komentuoti, kokios tokiu atveju yra keleivių teisės.
„Tokiu atveju 261-asis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl keleivių teisių netaikomas: reglamente nurodytų teisių oro vežėjas neprivalo taikyti, nes reglamentas iš trečiosios šalies oro uosto į Europos Sąjungos oro uostą, kai skrydį vykdo ne Europos Sąjungos vežėjas, nėra taikomas. Nebent Ukrainoje yra speciali teisė, specialios keleivių teisės, nacionaliniuose teisių aktuose arba pats oro vežėjas savo taisyklėse yra numatęs tam tikrą pagalbą ir yra įsipareigojęs teikti keleiviams“, – apie kaip reikiant vėlavusį skrydį iš Kijevo oro uosto ir keleivių teises kalbėjo V. Žegunytė.
„Ukrainian International Airlines“ internetiniame puslapyje prie keleivių teisių, kurias garantuoja bendrovė, nurodoma, kad pagal oro bendrovės tvarką, kuri nustatyta atsižvelgiant į tarptautinę ir Ukrainos teisę, vėluojant skrydžiui keleiviai turi teisę į: informaciją apie skrydžio vėlavimo priežastis ir apskaičiuotą naują skrydžio laiką; gėrimus ir maistą pagal oro vežėjo taisykles; du nemokamus skambučius, fakso žinutes ar el. laiškus, jei tai leidžia oro uosto sąlygos; jei skrydis vėluoja daugiau nei 5 val. ir jis nebetinka keleiviui, pinigų už bilietus grąžinimą, arba naujus bilietus pasiekti kelionės tikslą; nakvynę viešbutyje, jei galutinio taško pasiekimas sutampa su sustojimu per naktį.
Portalas DELFI išsiuntė užklausą Ukrainos bendrovei, kad ši pakomentuotų vakar įvykusį skrydžio atidėjimą.
Primename, kad kai skrydžiai, vykdomi iš ir į Europos Sąjungos oro uostus, vėluoja daugiau nei 3 val. pagal minėtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą keleiviams priklauso maitinimas, du nemokami skambučiai ar žinutės, jei tenka laukti naktį – nemokama nakvynė viešbutyje bei kelionė tarp viešbučio ir oro uosto.
Keleiviai, kurie dėl atidėto skrydžio galutinę paskirties vietą pasiekia trimis ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas, gali remtis teise į kompensaciją. Tačiau toks atidėjimas nesuteikia keleiviams teisės į kompensaciją, jei oro vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas ilgam laikui dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, t. y. dėl aplinkybių, kurių oro vežėjas negali realiai kontroliuoti, informuojama Civilinės aviacijos administracijos internetiniame puslapyje.
Kai skrydis vėluoja daugiau nei 3 valandas, keleiviai įgyja teisę į tokio dydžio kompensacijas:
a) 250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju;
b) 400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju;
c) 600 eurų visų skrydžių, kai skrydžiai ilgesni nei 3500 km.
