„Maršrutų skatinimo programa oro vežėjams mes tik imituojame skrydžių plėtrą“, – žodžių į vatą nevynioja Nacionalinės verslo turizmo asociacijos ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.
Ji įsitikinusi, kad mokesčių mokėtojų pinigai skiriami tik „gaisrams gesinti“, o pagrindinė problema, kaip pritraukti į pagrindinius Europos oro uostus skraidančias aviakompanijas, net nesprendžiama.
„Nė vienas iki šiol investuotas euras tikrai neleido išspręsti problemų, dėl kurių šis fondas buvo įkurtas“, – įsitikinusi Ž. Gavelienė.
Parėmė net skrydžius į emigrantų sostinę
Lietuva neturi nacionalinio vežėjo, tačiau dėl to neturėtų būti užmirštas kraštas – privalome prisivilioti kuo daugiau turistų, taip pat reikia sudaryti sąlygas verslininkams pasiekti strategiškai svarbius ekonomikos centrus. Tokia idėja viešumoje sklaidė prieš kelerius metus, kol galop Susisiekimo ministerija nutarė įsteigti Maršrutų plėtros fondą, kurio misija – taikyti maršrutų skatinimo programą oro vežėjams.
„Šios programos tikslas – paskatinti oro vežėjus pradėti skrydžius naujomis kryptimis pasidalinant rizika ir prisidėti prie esamų maršrutų plėtros“, – steigdama fondą nurodė Susisiekimo ministerija.
Anot jos, nereikšminga parama yra skiriama toms aviakompanijoms, kurios ketina pradėti vykdyti skrydžius „Lietuvos gyventojams svarbiomis kryptimis“ arba jau esamus skrydžius planuoja vykdyti dažniau.
Lietuvos oro uostų komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė sakė, kad vien 2015 m. Maršrutų paramos fondas oro vežėjams skyrė daugiau kaip milijoną eurų.
Už tai, kad iš Vilniaus dažniau skraidys į Stokholmo Arlandos oro uostą, Skandinavijos oro linijos SAS gavo 100 tūkst. Eur, tokia pati suma skirta Baltarusijos kompanijai „Belavia“ už papildomus skrydžius į Minską.
Tokia pati suma už naują maršrutą iš Palangos į Varšuvos Šopeno oro uostą buvo skirta Lenkijos nacionaliniam vežėjui LOT. Nuo pavasario Vilniuje veiklą pradėjusi aviakompanija „Germania“ gavo 113 tūkst. 670 Eur už tai, kad keleivius skraidys į didžiausią Šveicarijos miestą Ciurichą.
Problemos dėl „Vueling“: keleiviai liko ir be skrydžių, ir be pinigų
Maršrutų plėtros fondas parėmė ir Ispanijos pigių skrydžių aviakompaniją „Vueling“, kuri šią vasarą žadėjo mažiausiai tris mėnesius kartą per savaitę poilsiautojus skraidinti į Katalonijos sostinę Barseloną – bendrovei buvo skirta 90 tūkst. Eur parama.
Tačiau vos įvykdžiusi kelis skrydžius „Vueling“ liepą nutarė pasitraukti iš Lietuvos sostinės – buvo atšaukti visi iš anksto suplanuoti skrydžiai.
Maža to, „Vueling“ daliai savo klientų iki šiol negrąžino už bilietus sumokėtų pinigų, dėl to šiuo metu Civilinės aviacijos administracija (CAA) atlieka tyrimą.
„Žinome, kad vyksta toks tyrimas, tikime, jog bendrovė tinkamai atsiskaitys su savo klientais“, – sakė Lietuvos oro uostų komercijos direktorė.
J. Baltrušaitytė neslepia, kad nors „Vueling“ ir nusprendė nutraukti skrydžius Vilnius-Barselona-Vilnius, tačiau iki šiol vyksta derybos dėl jų atnaujinimo.
Bendrovės sprendimas nutraukti skrydžius į Vilnių buvo priimtas dėl operacinių problemų, o Lietuvos sostinė nebuvo vienintelė kryptis, kurios kompanija nusprendė šią vasarą atsisakyti.“
Pasak J. Baltrušaitytės, iš Maršrutų plėtros fondo gautą 90 tūkst. Eur paramą „Vueling“ jau grąžino.
„Bendraujame su aviakompanija dėl skrydžių atnaujinimo, nes veiklos rezultatą Lietuvos rinkoje bendrovė įvertino teigiamai“, – pabrėžė komercijos vadovė.
Parėmė, nes skraidino „Novaturo“ ir „Tez Tour“ poilsiautojus
Už tai, kad dažniau skraidys į Barseloną, 50 tūkst. Eur paramą gavo ir Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „Small Planet Airlines“ – lėktuvai, kuriais buvo skraidinami turizmo operatorių „Tez Tour“ ir „Novaturas“ klientai, Katalonijos sostinėje leidosi du kartus per savaitę.
Lietuvos oro uostų komercijos direktorė patikino, kad „Small Planet Airlines“ atitiko Maršrutų paramos fondo keliamus reikalavimus, todėl ir gavo paramą.
„Aviakompanija paraišką paramai pateikė už papildomą reguliarių skrydžių į Barseloną dažnį, – sakė J. Baltrušaitytė. – Paraiškoje buvo nurodytas keleiviams viešai prieinamas bilietų pardavimo kanalas, oro bendrovės paraiška atitiko taisyklių reikalavimus paramai gauti.“
Tuo metu „Small Planet Airlines“, kurios lėktuvai į Barseloną poilsiautojus vasaros metu skraidina ne vienerius metus, direktorius Vytautas Kaikaris tikino, kad jeigu ne valstybės parama, aviakompanija greičiausiai nebūtų vykdžiusi skrydžių į lietuvių pamėgtą kurortą.
„Fondas yra skirtas tam, kad mes nebijotume imtis rizikos ir atidaryti tokį reguliarų maršrutą – mes galbūt šiais metais jo būtume nevykdę, – aiškino jis. – Taip, mūsų žemėlapyje ne vienerius metus ši kryptis buvo, bet pagal tai, kaip buvo skiriama parama maršrutams, mes atitikome visus kriterijus ir nematėme, kodėl neturėtume ja pasinaudoti.“
Aviakompanijos direktorius sakė, kad bilietus į skrydžius Vilnius-Barselona-Vilnius keleiviai galėjo nusipirkti iš kelionių operatorių „Tez Tour“ ir „Novaturas“, tačiau daugiau detalių apie tai neatskleidė, aiškindamas, jog tai – komercinė paslaptis.
Visgi jis neslėpė, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje skrydžių bilietais į kompanijos vykdomus užsakomuosius reisus parduoda tiesiogiai bendrovės interneto puslapyje, nors keliones organizuoja kelionių agentūros.
„Toks yra susitarimas su partneriais“, – V. Kaikaris sakė, kad dėl šios priežasties bilietais į Barseloną Lietuvos kelionių organizatoriai prekiavo savo interneto puslapyje ir kelionių agentūrose, su kuriomis bendradarbiauja.
„Negaliu atskleisti komercinės virtuvės, bet visi reiso dalyviai, kurie pardavinėja bilietus, būtų patyrę nuostolius, jeigu nesusirinktų verslo plane numatytas keleivių skaičius“, – pabrėžė jis.
„Small Planet Airlines“ vadovas taip pat nurodė, kad kompanija ir ateityje gali prašyti Maršrutų plėtros fondo paramos: „Jeigu bus siūloma parama, žiūrėsime, kokios yra taisyklės ir atitinkamai su savo partneriais spręsime, ar tai daryti ar ne, ir jeigu mūsų planai atitiks su paramos taisyklėmis, kreipsimės.“
Paremtų, jeigu skraidytų į JAV
Lietuvos oro uostų komercijos direktorės J. Baltrušaitytės teigimu, 2016 m. Maršrutų plėtros fondo paramą kol kas gavo tik du oro vežėjai – birželį už papildomą skrydžių dažnį į Estijos sostinę Taliną 100 tūkst. Eur buvo skirta Slovėnijos kompanijai „Adria Airways“.
Dar 200 tūkst. Eur pamaloninta bendrovė „Ukraine International Airlines“, vasaros sezono metu pasiūliusi skrydžius iš Palangos į Kijevą.
Praėjusią savaitę baigėsi antrasis šių metų kvietimas oro bendrovėms teikti paraiškas dėl paramos gavimo. Maksimali parama, kurią gali gauti oro vežėjas, yra 200 tūkst. Eur per trejus metus.
„Viešame kvietime aviakompanijoms mes skelbiame Lietuvos oro uostams prioritetinius naujus maršrutus ar kryptis, kurioms reikalingi papildomi skrydžių dažniai, – pabrėžė J. Baltrušaitytė. – Oro bendrovės, kurios pasiryžta juos įgyvendinti, pretenduoja gauti paramą.“
Lietuvos oro uostai skelbia, kad sutiktų remti naujus maršrutus į Almatą, Astaną, Atėnus, Pekiną, Budapeštą, Kairą, Čikagą, Kiolną, Dohą, Dubajų, Diuseldorfą, Ženevą, Hamburgą, Krokuvą, Liublijaną, Lisaboną, Lioną, Niujorką, Mančesterį, Miuncheną, Portą, Rijeką, Sofiją, Splitą, Tbilisį, Tenerifę, Tokijų, Trondheimą ir Veneciją.
Prioritetas taip pat būtų skiriamas už skrydžius iš Palangos į Bilundą, Dubliną, Diuseldorfą, Hamburgą, Helsinį ir Sankt Peterburgą.
Pasak Lietuvos oro uostų komercijos direktorės, 2015 m. atsiradus Maršrutų paramos fondui Lietuvos skrydžių žemėlapyje atsirado šešios naujos kryptys, kuriomis jau pervežta 60 tūkst. keleivių, įvykdyta daugiau kaip 800 skrydžių.
Be to, dar penkios bendrovės pridėjo papildomų skrydžių dažnių jau anksčiau vykdytais maršrutais, dėl to tomis kryptimis pervežta 46 proc. daugiau keleivių ir įvykdyta 50 proc. daugiau skrydžių negu iki paramos skyrimo.
„Matome teigiamą įtaką atvykstamajam turizmui – nauji maršrutai pritraukia į Lietuvą ir naujus turistus, taip pat jos atitinka verslo keliautojų poreikius“, – pažymėjo J. Baltrušaitytė.
Lietuva – pigių skrydžių kraštas
Tačiau su tokia pozicija kategoriškai nesutinka Nacionalinės verslo turizmo asociacijos ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Ž. Gavelienė.
„Pagrindinis Maršrutų paramos fondo tikslas turėtų būti ne dubliuoti jau esamas kryptis, kaip yra dabar su Varšuva ar Barselona, o ieškoti būdų, kaip pritraukti oro vežėjus į didžiuosius oro uostus, iš kurių keleiviai galėtų keliauti jungiamaisiais skrydžiais, – pažymėjo ji. – Nesvarbu kam ir neišskiriant „Vueling“, „Germania“, „Small Planet Airlines“ ar bet kurio kito vežėjo, kuriam buvo skirta parama, bet jie realiai neturėjo tikslo atvežti naujų turistų ar pagerinti Lietuvos susisiekimą su mums nepasiekiamais oro uostais. Tai yra pagrindinė problema.“
„Sunku patikėti, bet iš Lietuvos sostinės net nėra tiesioginio skrydžio į pagrindinį Paryžiaus Šarlio de Golio uostą, kuris yra vienas pagrindinių pasaulyje ir didžiausias Prancūzijoje“, – Ž. Gavelienės teigimu, tokia pati situacija yra ir norint pasiekti Londoną, Romą, Madridą, Milaną.
Tiesa, į šiuos strategiškai svarbius Europos centrus iš Vilniaus galima nuskristi pigių skrydžių kompanijomis, bet nė viena jų negali pasiūlyti jungiamųjų skrydžių, be to, skrydžiai vyksta verslo keleiviams netinkamu laiku, o kai kuriais atvejais – net į ne pagrindinius oro uostus.
„Fondas naudoja pinigus, kurie yra iš biudžeto – mokesčių mokėtojų, bet realiai jiems nieko nepagerina, manau, mes nepasiūlydami savo keleiviams tiesioginių skrydžių į didžiuosius oro uostus tiesiog prieš juos nusikalstame“, – pabrėžė Lietuvos turizmo rūmų vadovė.
„Mes neturime strategijos – palyginau Baltijos šalių oro uostus ir paaiškėjo, kad iš Lietuvos yra skrydžiai 84 kryptimis, iš kurių net 61 atlieka pigių skrydžių bendrovės, – sakė Ž. Gavelienė. – Tuo metu Rygoje – iš 44 krypčių tik 25, o Taline – iš 27 tik 7 kryptimis skraido pigių skrydžių aviakompanijos. Tad kur mūsų strategija? Jeigu Ryga ir Talinas susisiekimo problemą dar gali išspręsti jūra, kaip mes galime Vilniuje? Ir jeigu susisiekimo viceministras sako, kad Lietuvoje geriausia aviakompanija yra „Ryanair“ ir kad laikas galvoti apie tranzitinius keleivius, jūs man sakykite, kaip su „Ryanair“ turėti tranzitinius keleivius?“
Ž. Gavelienė įsitikinusi, kad kol Lietuva neturės jungčių su pagrindiniais Europos oro uostais, situacija „pigių skrydžių šalyje“ negerės.
„Kodėl taip yra? Atsakymai yra du – arba netinkamai suformuoti tikslai, arba skiriami per maži pinigai, kad būtų pritrauktas tinkamas vežėjas, – pažymėjo ji. – Tai, kas dabar įvyko įkūrus Maršrutų plėtros fondą, neišsprendė vienos problemos.“
Paramos „Ryanair“ neprašė, bet turistus skraidina
Į Lietuvą galima pritraukti turistų net ir nepasinaudojus Lietuvos oro uostų skiriama parama – Airijos pigių skrydžių bendrovei „Ryanair“, kuri net nesikreipė dėl paramos, pradėjus skraidyti į Ispanijos sostinę Madridą, Vilniuje gerokai padaugėjo Baltijos šalimis susidomėjusių turistų.
Jos teigimu, Lietuvą atrado ir turistai iš Japonijos. „Taip pat daugėja ir turistų iš Izraelio – nepelnytai daug metų buvo pamiršti litvakai, juk žydai yra mūsų istorijos dalis, tenka pripažinti, kad buvome apleidę šį sektorių, bet dabar tikrai jaučiamas didelis pakilimas“, – pastebėjo E. Šiškauskienė.
Ji taip pat neslepia, kad Lietuvos turizmo sektorių labai domina turistai iš Skandinavijos šalių – ypač Švedijos ir Norvegijos, su kurių sostinių oro uostais yra gana geras susisiekimas.
„Mes palaikome bet kokią iniciatyvą skirti finansinę paramą aviakompanijoms, nes norime, kad būtų pritraukta kuo daugiau skrydžių į Lietuvą – nuo to tik bus geriau mūsų valstybei“, – pažymėjo asociacijos prezidentė.
