Į DELFI redakciją kreipėsi Antežerių Miško gatvėje gyvenanti Rasa (pavardė redakcijai žinoma), kuri abejojo, ar rajono savivaldybės deklaruojamas lėšų trūkumas yra tikroji priežastis, kodėl neatsižvelgiama į jos prašymus.
„Mes čia kaip ir diskriminuojami. Po to ir gaunasi tokios mintys, kad gal čia reikia pažįstamų ar giminystės ryšių. Gal reikia, kad koks nors pirmininkas gyventų gatvėje, kad ji būtų išasfaltuota. Čia aišku tokių dalykų neįrodysi. Bet atsivertus darbuotojų sąrašą Zujūnų seniūnijoje – vien lenkiškos pavardes. Jau žiūrime, kad iš mūsų kaimynų būtų kokia lenkiška pavardė, kad jis irgi pasirašytų“, – dėstė pašnekovė.
Tačiau M. Gajevski sakė, kad norint išasfaltuoti minėtą Miško gatvę, tam reikėtų paskirti visą Zujūnų seniūnijos vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti skirtą biudžetą.
„30 eurų už 1 gatvės kvadratinį metrą. Ten, ko gero, yra 5 metrų pločio gatvė ir maždaug kilometro ilgio (su atšakom)“, – skaičiavo jis.
Išeina, kad visos gatvės išasfaltavimas kainuotų apie 150 tūkst. eurų, o maždaug tiek lėšų Zujūnų seniūnija 2016 metais gavo iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD).
Apeliuoja į vaikus
„Žmonės priversti tamsiu paros metu eiti neapšviestų gatvių važiuojamąja dalimi, kas sukelia pavojų tiek pėstiesiems, tiek automobilių vairuotojams. Ypač prasidėjus naujiems mokslo metams, vaikai priversti eiti neapšviestomis gatvėmis važiuojamąja kelio dalimi ir rizikuoti gyvybėmis“, – rašoma naujausiame Antežerių prašyme Vilniaus rajono savivaldybės merei Marijai Rekst.
Tai ne pirmas kartas, kai gyventojai prašo išasfaltuoti Miško gatvę. Tokių pat laiškų vietos valdžia gavo ir 2008, ir 2009, ir 2011 metais.
Po naujausio, šiemet išsiųsto prašymo, gautas savivaldybės atsakymas, kuriame nurodoma, jog dėl asfaltuojamų gatvių, pagal finansines galimybes, sprendžia Zujūnų seniūnas.
Antežerių gyventoja Rasa DELFI sakė, kad, jos manymu, lėšų valstybėje netrūksta.
„Mūsų manymu, lėšų yra pakankamai, tačiau jos nepaskirstomos racionaliai. Prisiminkime neseniai nuskambėjusį „auksinių šakučių“ skandalą, kai Lietuvos kariuomenė už virtuvės įrankius permokėjo 8 kartus. Arba kai balandžio mėnesį Aplinkos ministerijai pavaldi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba iš „Nota Bene“ įmonės parkams nupirko karabinų už daugiau nei 7 tūkst. eurų, tačiau patys parkai nežino, ką daryti su alpinizmo įranga“, – piktinosi ji.
Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad gyventojai patys jau yra investavę 30 tūkst. litų (8,6 tūkst. eurų) ir paruošę skaldos pagrindą asfaltavimui.
„Tikimės, kad bent 2017 metais mus įtrauks į planą“, – sakė beveik 9 metus Antežeriuose gyvenanti Rasa.
Gyventojų daugėja
Pagal 2016 metų planą, šiemet turi būti išasfaltuotos Zujūnų kaimo Žalioji, Ramunių, Naujoji, Sodų Kalno gatvės ir Čekoniškių kaimo Čekoniškių gatvė.
„Bet poreikis yra žymiai didesnis. Gauname labai daug prašymų, pavyzdžiui, Putiniškių gatvė nuolat prašo“, – DELFI sakė M. Gajevski.
Jis taip pat pastebėjo, kad į Vilniaus apylinkės nuolat atvažiuoja nauji gyventojai, kurie viską nori turėti iš karto: ir asfaltuotas gatves, ir apšvietimą. „Bet ką padarysi, jei nėra galimybių“, – kalbėjo Zujūnų seniūnas.
Daugumai prašytojų dar reikės gerokai palaukti. M. Gajevskis teigė, kad jo seniūnijoje yra 125 kilometrai kelių, kurių tik penktadalis yra asfaltuoti, o kitur – žvyrkeliai.
2016 metais LAKD vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti visoms Lietuvos savivaldybėms iš viso skyrė 86 mln. eurų, kuriuos vietos valdžia gali paskirstyti savo nuožiūra.
Visa 2016 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos vietinės reikšmės kelių dalis sudarė 113,1 mln. eurų, o tai yra apie 3 proc. mažiau nei 2015 metais.
