Bendra Baltijos valstybių įmonė „RB Rail“ pranešė, kad gavo kreipimąsi iš EK Mobilumo ir transporto generalinio direktorato, kuriame nurodoma, kad stabdomas finansavimas Lietuvai.
Direktoratas pranešė, kad projektą nedelsiant turi peržiūrėti Inovacijų ir tinklų vykdomoji agentūra (INEA) ir nuspręsti, ar sustabdyti pirmojo CEF (Connecting Europe Facility) fondo šaukimo lėšas - tuomet Lietuvai skirta 106 mln. eurų. Taip pat INEA turi sustabdyti derybas dėl antrojo šaukimo, kuriuo skirta beveik 191 mln. eurų, dotacijų sutarties.
„Lietuvos geležinkelių“ parašo nebuvimas ant viešųjų pirkimų sutarties reiškia, kad sąlygos, kuriomis grindžiamas finansavimo paskirstymas antrajame šaukime yra nepatenkinamos.
Todėl Komisija mano, kad Lietuva gali pažeisti reglamentą, kuris numato, kad „paramos gavėjai ir valstybės narės deda visas pastangas, kad įgyvendintų bendros svarbos projektus, kuriems pagal šį reglamentą skiriama Bendrijos finansinė parama“, kadangi „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybės valdoma įmonė.
„RB Rail“ nurodo, kad pirmadienį diskutuos su INEA dėl finansavimo peržiūros procedūrų bei kaip toliau tęsti derybas dėl dotacijų sutarčių Latvijai ir Estijai. Bendra Baltijos įmonė nurodo suprantanti situacijos rimtumą ir toliau diskutuos tiek su EK direktoratu, tiek ir su Lietuva, siekiant sušvelninti projekto įgyvendinimo rizikas.
„Lietuvos geležinkeliai“ vieninteliai savo parašu kol kas nepatvirtino sutarties dėl „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų tvarkos.
Įmonės generalinis direktorius Stasys Dailydka penktadienį įspėjo, kad sutartis nenaudinga geležinkeliams, nes ji bus atsakinga už „RB Rail“ padarytas klaidas. Vis dėl to jis BNS tikino pasirašysiąs sutartį, jei tai padaryti jį įgalios bendrovės valdyba. Kada valdyba priims sprendimą, anot susisiekimo viceministro Sauliaus Girdausko, prognozuoti sunku, nes dalis valdybos narių yra išvykę į tolimas užsienio šalis.
S. Dailydkos teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos geležinkelių, negalės dalyvauti projekto statybų konkursuose.
Jo teigimu, „Rail Baltica“ projekto vertė Lietuvoje gali siekti iki 2,8 mlrd. eurų, įskaitant 450 mln. eurų, arba 15 proc. Lietuvos dalį, jeigu 85 proc. lėšų, kaip žadama, skirtų ES.
Pasak S.Dailydkos, 15 proc. projekto vertės kofinansuos „Lietuvos geležinkeliai“, nebent būtų pakeisti įstatymai ir šią dalį finansuotų pati valstybė.
Baltijos šalių atstovai rugsėjo pradžioje Briuselyje susitarė dėl daug ginčų kėlusios „Rail Baltica“ konkursų skelbimo tvarkos.
Pagal susitarimą, pirkimai bus skirstomi į tris kategorijas: vien bendros įmonės organizuojami pirkimai, konsoliduoti bendros įmonės skelbiami pirkimai ir Baltijos šalių atskirai organizuojami, tačiau bendros įmonės griežtai prižiūrimi pirkimai.
Projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, ES 2014-2020 metais gali skirti iki 85 proc. lėšų. „Rail Baltica“ projektui „Lietuvos geležinkeliams“ Europos Komisija pernai pirmajame CEF šaukime jau skyrė 106 mln. eurų, dar apie 20 mln. eurų Lietuvai skirta per bendrą „RB Rail“ įmonę, o šiemet antrajame CEF šaukime „Lietuvos geležinkeliams“ skirta dar beveik 191 mln. eurų, tačiau dar nepasirašyta dotacijų sutartis.
„Lietuvos geležinkeliai“: sutartis jau pasirašyta
Kilus skandalui, AB „Lietuvos geležinkeliai“ šeštadienį pranešė, kad bendrovės vadovas S. Dailydka jau pasirašė „Rail Baltica“ projekto viešųjų pirkimų sutartį.
„Sutartį bendrovės vadovas pasirašė gavęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos siūlymą užtikrinti tinkamą susitarimo dėl projekto „Rail Baltica“ pirkimų schemos įgyvendinimą, – rašoma pranešime. – Valdybos protokole, kurį dauguma valdybos narių pasirašė apklausos būdu, pavesta, vykdant nuolatinę susitarimo vykdymo kontrolę ir priežiūrą, domėtis susitarimo numatytų pirkimų organizavimu ir vykdymu, siekti, kad būtų laiku gauta visa reikalinga su konkrečiais pirkimais susijusi informacija, kreiptis į atitinkamus organus dėl sprendimų/pritarimų gavimo, esant poreikiui reikšti pastabas ar pasiūlymus, susijusius su pirkimų sąlygų rengimu, jų teisėtumu ir pagrįstumu, bei kitaip aktyviai dalyvauti susitarimo įgyvendinimo procese ir jos pagrindu rengiamuose konkrečiuose pirkimuose, kiek tai susiję su projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje.“
Pasak pranešimo, taip pat pavesta paskirti už susitarimo vykdymą atsakingus asmenis bei patvirtinti bendrovės ir UAB „Rail Baltica statyba“ interesų atstovavimo RB RAIL AS valdymo organuose tvarką bei imtis kitų priemonių, reikalingų užtikrinti tinkamą susitarimo įgyvendinimą ir bendrovės interesų užtikrinimą „Rail Baltica“ projekto įgyvendinime.
„AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo lyderė. Bendrovė nutiesė 1435 mm pločio vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos: jau dabar Lenkijos regioninės geležinkelių bendrovės traukiniai užtikrina susisiekimą nuo Kauno iki Balstogės.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendino Šeštokų terminalo projektą – dabar čia perkraunami kroviniai nuo vadinamosios „rusiškos“ vėžės ant europinės 1435 mm platformos.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo lėšomis įrengė pervažų signalizacijos sistemas ir tokiu būdu pagreitino susisiekimą europine vėže nuo Kauno iki Lenkijos sienos.
Spalio 7-ąją buvo pasirašyta itin svarbi „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo „Jiesia–Rokai“ statybos darbų sutartis. Šis geležinkelio ruožas yra vienas iš trijų ruožų, sujungsiančių Kauno intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“ geležinkeliu ir tuo pačiu integruosiančiu jį į Europos geležinkelių tinklą“, – rašoma spaudai išplatintame pranešime.