Tai Kauno gatvėse sukėlė nedidelį chaosą, truksiantį dar kelias savaites.
Spūstis keliuose vadina sezoniniu reiškiniu
Ko gero, visi automobilius vairuojantys kauniečiai žino, kaip ne į pačią geriausią pusę rugsėjį pasikeičia eismo sąlygos mieste.
Gatvės, kurias iki šiol buvo galima įveikti be didesnių kliūčių, tampa sunkiai pravažiuojamos. Staiga plūstelėję vaikus į mokyklas ir darželius vežantys vairuotojai miesto gatvėse sukelia lengvą chaosą, trunkantį bent kelias savaites.
Kaip į šį sezoninį reiškinį reaguoja Kauno gatvėse dirbantys taksi vairuotojai? Su kokiais iššūkiais jiems tenka susidurti rugsėjį vėl atgijus miestui?
„Rugsėjis kasmet tampa tikrai košmarišku mėnesiu. Ką padarysi, jau pripratau prie to“, − leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ sakė Laisvės alėjoje keleivių laukęs taksi vairuotojas, prisistatęs Vytautu.
Pusamžis vyras pripažino taksi automobilio vairą sukiojantis ne vieną dešimtmetį.
Dirbti taksistu jis pradėjo vos atgavus nepriklausomybę, kaip pats prasitarė, dėl sunkios materialinės padėties. Ilgainiui šis darbas tapo savotišku gyvenimo būdu ir papildomu pajamų šaltiniu. Kaunietis neslėpė, kad „taksuoja“ laisvu laiku bei pamainomis ir dirba budėtoju vienoje bendrovėje.
Apsišarvuoja kantrybe
„Pirmosiomis rugsėjo savaitėmis visi labai skuba, todėl kyla spūstys, gatvėse įvyksta nemažai smulkių avarijų. Jeigu skubėjimo būtų mažiau, o atidumo – daugiau, manau, blogybių pavyktų išvengti“, − pastebėjimais dalijosi patyręs taksi vairuotojas.
Kuriose Kauno vietose yra daugiausia problemų? Kurių atkarpų dėl jose susiformuojančių spūsčių vertėtų vengti?
Taksi vairuotojas į šiuos klausimus vienu sakiniu atsakyti negalėjo. Anot kauniečio, yra probleminių miesto vietų, nors spūstys per transporto piką spontaniškai gali susiformuoti bet kur.
„Jeigu įvyksta net menkiausia avarija, gatvės iš karto „užsikiša“. Pastebėjau, daugiausia problemų kyla siaurose gatvėse, kur sunku aplenkti avarijon patekusius automobilius. Kai negali pravažiuoti autobusai ir troleibusai, būna dar „linksmiau“, − sakė Vytautas.
Anot pašnekovo, rytais tradiciškai spūstys susidaro ties P. Vileišio tiltu. Iš Šilainių miesto centro link staiga pajudėjus dideliems automobilių srautams, šioje vietoje žmonės priversti sugaišti nemažai laiko. Užkeikta vieta taksi vairuotojas vadino Islandijos plentą, kuriame vos tik įvykus net menkiausiai avarijai nusidriekia kilometrinės spūstys.
„Miestas yra miestas, spūsčių neišvengsi. Aišku, valdžia galėtų kaip nors šią problemą spręsti, nors kaip tai padaryti, aš nežinau. Gal estakadų ir viadukų sistema pagelbėtų? Bet tai kainuoja didžiulius pinigus, nemanau, kad kas nors artimiausiu metu jų ras“, − mąstė kasdien Kauno gatvėse keleivius vežiojantis taksistas.
Gąsdina Savanorių prospektas
Kauno gatves puikiai pažįstantis taksistas pripažino, kad dažnai numano, kur gali susidaryti spūstys, todėl pasistengia šias vietas apvažiuoti. Kaip jam tai pavyksta? Anot pašnekovo, viską lemia ilgametė patirtis važinėjant miesto gatvėse ir intuityvus situacijos vertinimas.
„Dabar reikės kaip nors išvengti kelionių Savanorių prospektu. Ar matėte, kas ten vyksta? Darbininkai išrausė didžiulius griuvius, vykstant nuo miesto centro Muravos link prospektas susiaurėjo perpus.
Problemų ten kildavo jau anksčiau, o kas darysis rugsėjį – baisu net pagalvoti. Manau, miesto valdžia turi prisiimti atsakomybę, nes šiuos darbus reikėjo suplanuoti taip, kad jie vyktų vasarą, kai miestas apytuštis“, − sakė taksi vairuotojas.
Kaunietis turėjo ir kuo pasidžiaugti – pagaliau baigti remonto darbai Birštono gatvėje, ties viena judriausių miesto sankryžų.
„Su kolegomis spėliojome, ar spės viską baigti iki rugsėjo 1-osios. Tiesą sakant, nelabai tikėjome, kad viską pavyks padaryti iki šio košmariško mėnesio pradžios. Juk turime pavyzdžių, kaip vyksta darbai. Pažada ką nors padaryti, imasi darbų, nori kaip geriau, o išeina kaip visada“, − juokavo taksi vairuotojas.
Pasak kauniečio, pagrindinių miesto gatvių būklė pastebimai pagerėjo, nebeliko automobilius laužančių ir jų vairuotojus nenormatyvinę leksiką vartoti verčiančių duobių.
„Dar yra ką asfaltuoti. Nuvažiuokite į atokiau esančius rajonus. Pamatysite, kas ten vyksta. Gatvės – kaip po bombardavimo. Jomis mažai kas važinėja, nekursuoja autobusai, bet tvarkyti vis vien reikia“, − minėjo pašnekovas.
Laukia studentų
Rugsėjo mėnuo, pasak taksi vairuotojo, ne vien spūsčių ir sudėtingo eismo metas. Tai – papildomas uždarbis, kur kas didesnis nei vasarą ar po didžiųjų švenčių, kai žmonės jau būna išleidę nemažai pinigų, todėl taupo.
„Į Kauną vėl grįžta studentai. Jie iš pradžių dar turi pinigų ir mėgsta gerai pasilinksminti. Studentai eina į barus, naktinius klubus, ten negaili pinigų gėrimams. Paskui juos turi kas nors namo parvežti, tai ir naudojasi mūsų, taksistų, paslaugomis“, − pasakojo kaunietis.
Vyras pastebėjo įdomią tendenciją – akademinis jaunimas baruose ir naktiniuose klubuose ypač aktyviai linksminasi pirmąsias rugsėjo savaites. Vėliau linksmybės kiek apslopsta, kaip spėjo pašnekovas, ko gero, baigiasi pinigai.
Dar vienas pajamų šaltinis – iš užsienio į Kauną studijuoti atvykę jaunuoliai. Užsieniečiai dažniausiai neperka automobilių, naudojasi visuomeniniu transportu ir taksi paslaugomis. Įkainiai, pasak Vytauto, jiems tikrai nėra dideli.
„Studentai iš Libano ir Izraelio, kurie čia, Kaune, studijuoja mediciną, – visai neblogi klientai. Šiek tiek moku angliškai, todėl be didesnių sunkumų susišneku. Jie gana kultūringi, matyti, kad atvažiavo ne girtauti ir šėlti, o daug ir sunkiai mokytis.
Jie patys pasakoja, kad savo šalyse įprato naudotis taksi, todėl jiems tai ne prabangos, o kasdienio susisiekimo priemonė. Jie visada tvarkingai atsiskaito, konfliktinių situacijų nepasitaiko“, − sakė taksi vairuotojas.
Tiesa, būsimieji medikai taksi paslaugomis intensyviau naudojasi pirmaisiais studijų metais. Kiek vėliau jie įsigyja ar nuomojasi butus šalia Kauno klinikų, kur vyksta užsiėmimai.
Kai kurie jų lieka gyventi Sukilėlių prospekte esančiame Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto bendrabutyje, šalia jo nuolat galima pastebėti klientų laukiančius taksistus.
„Pamenu, su keliais libaniečiais asmeniškai susipažinau, buvau jų vairuotoju. Mačiau, kaip vienas jų susipažino su lietuve mergina, draugavo 2−3 metus. Jį vežiojau į pasimatymus su panele. Galiausiai jie susituokė, bet Lietuvoje gyventi neliko, išvažiavo į Libaną. Kaip supratau, medikų atlyginimai ten kur kas didesni nei Lietuvoje, o gydytojas – labai gerbiamas žmogus“, − prisiminimais dalijosi kaunietis.
