Per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos uoste perkrauta beveik 20 mln. tonų krovinių arba 5,7 proc. daugiau nei per tokį pat praėjusių metų laikotarpį.
„Bendras pusmečio rezultatas yra naujas rekordas mūsų istorijoje. Per pusmetį dar nesame krovę tiek daug krovinių. Didžiausią pozityvią įtaką šiam rezultatui daro skystieji kroviniai“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Jis pabrėžė, jog Klaipėda yra vienintelis uostas tarp Baltijos valstybių, kuriame šiemet fiksuojamas krovos augimas. Kituose Baltijos šalių uostuose krova gerokai sumenko. „Priežastis ta, jog mes beveik neturime tranzitinių Rusijos krovinių, o kituose uostuose naftos produktų ir anglies, kurie yra Rusijos žaliavinė medžiaga, krova sumenko, nes Rusija krovinius nukreipia per savo uostus“, – aiškino A. Vaitkus.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas prognozavo, kad jei pavyks išlaikyti tokį tempą, Klaipėdos uostas šiemet gali pasiekti krovos rekordą – 40 mln. tonų.
„Visų pagrindinių krovinių Klaipėdos uoste krova per pirmąjį pusmetį augo. Vienintelis segmentas kur turime sumažėjusią apyvartą, yra birios trąšos. Tačiau tai prognozavome jau pernai, kai birių trąšų eksporto apimtys buvo didžiulės. Jau tada numatėme, kad šiemet tokio augimo tikrai nebus. Taip ir atsitiko. Palyginti su pernai, birių trąšų krova Klaipėdos uoste per pirmąjį pusmetį sumažėjo 16 proc.“, – kalbėjo A. Drungilas.
Jo teigimu, nemažai įtakos krovos rezultatams turėjo ir Centrinio Klaipėdos terminalo veikla. „Jis įsibėgėjo aptarnauti karinius krovinius Taip jau sutapo, kad Centrinis Klaipėdos terminalas pradėjo veikti pačiu laiku. Jis puikiai tinka NATO karinėms dislokacijoms. Ir dabar pusę Centrinio Klaipėdos terminalo teritorijos užimta kariniais kroviniais“, – teigė A. Drungilas.
Šiemet Klaipėdos uoste vėl pradėjo augti ir konteinerių krova. Ji per pirmąjį pusmetį, palyginti su šešiais pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais, Klaipėdos uoste išaugo 13,2 proc., kai kituose uostuose konteinerių krovos augimas vidutiniškai siekia 4 proc.
„Tendencija tokia, kad šiemet eksportuojamų konteinerių yra 40 proc. daugiau nei importuojamų. To dar nėra buvę uosto istorijoje, įprastai importo visada būdavo daugiau nei eksporto. Tokį pokytį lemia nuvertėjęs euras dolerio atžvilgiu. Europos produkcija tapo labai konkurencinga. Vietoj to, kad gabentų tuščius konteinerius, verslininkai juos geriau užpildo prekėmis, nors ir pigiomis, ir gabena į tas valstybes, kur atsiskaitoma doleriais“, – aiškino A. Drungilas.
Išaugusi krova lėmė ir didesnės pajamas. Anot A. Vaitkaus, kol kas preliminariais duomenimis, per pirmąjį pusmetį Klaipėdos uostas gavo 28 mln. eurų pajamų, o tai yra 7 proc. daugiau nei pernai per pirmąjį pusmetį, kai pajamos siekė 26,4 mln. eurų.
