Visi lygūs, bet yra lygesnių. Taip sako į piketus Vilniuje susirinkę vežėjų įmonių vadovai ir savininkai. Jų teigimu, didžiosios Vakarų Europos šalys leidžia sau diktuoti kitų šalių vežėjams – veja juos, nelikus Rusijos rinkos ir išaugus konkurencijai, kaip tik išmano.
Į Prancūziją iškomandiruoti vairuotojai nuo liepos turės gauti tokį pat valandinį atlygį, koks mokamas prancūzams. Tol, kol pasikraus krovinį arba kol tranzitu pervažiuos šalį. Įmonės taip pat turės pateikti su vairuotoju susijusią informaciją, jeigu jis bus sustabdytas patikrinti. Tam esą teks samdyti papildomą žmogų.
„Ir taip visur mažiname etatus, ekonominiu režimu dirbame, o čia priverčia mus deklaruoti visas mašinas, visus darbuotojus, jų atlyginimus, jų atostogas“, – piktinasi UAB „Aituros transportas“ direktorius Zenonas Buivydas.
„Vairuotojų tai neliečia. Jis dirbs savo darbą ir toliau. Bet įmonei tai bus papildomi sunkumai samdyti žmogų Prancūzijoje, kuris vestų apskaitą“, – aiškina UAB „Baltic Transline Transport“ direktorius Vidmantas Petkevičius.
„Tas, sakykim, žmogaus laikymas, yra viena pusė. Taip, valandinio užmokesčio taikymas yra dar viena, nes lygiai tą patį Vokietija pasidarė. Turime mes tą daryte. Dabar prancūzai bando įsiveste. Kas toliau?“ – klausia UAB „Alta transportas“ direktorius Raimondas Vėlavičius.
„Klausimas, ar bus, ką vežti ir kur važiuoti, jeigu apribojimai prasidės visose šalyse. Čia yra problema didžiausia“, – teigia UAB „Samarina“ direktorius Mindaugas Kapleris.
„Jeigu šiai dienai tvirtai neatstovėsime, ES pasiduos spaudimui, tai vis tiek kažkada ateis, žingsnis po žingsnio ji gali ir subyrėti“, – svarsto UAB „Solotransa“ direktorius Artūras Rutkauskas.
Lietuvos, kaip ir 10 kitų šalių, vežėjai EK prašo ištirti, ar Prancūzijos numatyti reikalavimai nepažeis ES sutarties. EK tokį tyrimą apie metus vykdo dėl Vokietijos.
„Mes norime, kad ES atkreiptų dėmesį į neteisėtus veiksmus, kurių imasi didžiosios ES valstybės, siekdamos apriboti mūsų teisėtą darbą ES“, – teigia asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
„Mokesčių sistemos, atlyginimų sistemos, socialinė apsauga – šitie dalykai yra nacionalinė kompetencija. Tai šituos dalykus kiekviena šalis gali reguliuoti. Bet turėtų iš tikrųjų atsižvelgti į bendros rinkos funkcionavimą“, – sako EK atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas.
„Jeigu tas būtų valandinis, tarifikacija vienoda visiems vairuotojams, tada vėl kiltų kitų klausimų, kaip ten mūsų firmos sugebėtų įsitvirtinti – ar kokybe, kitais dalykais. Kai uždarė Rusijos sieną, visi nuvažiavo ten, ten dabar vyksta karas – kas pigiau, tam ir atiduoda“, – aiškina Transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo pirmininkas Ramūnas Narbutas.
Lietuvoje priskaičiuojama iki 5 tūkst. transporto įmonių. Jose dirba apie 150 tūkst. žmonių – tai yra kas septintas aštuntas darbingo amžiaus gyventojas.
