Nustatyti bagažo dydžiai
Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės nurodo, jog kiekvienas keliaujantis viešojo transporto priemonėmis gali vežtis rankinį bagažą. Jo dydis ribojamas: bendra bagažo matmenų suma negali būti didesnė kaip 120 cm. Be to, keleivinėmis transporto priemonėmis draudžiama vežti kitų keleivių saugumui ir patogumui trukdantį bagažą (sprogstamąsias, lengvai užsidegančias medžiagas ir kt.).
Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras teigė, jog šias taisyklės nustato Susisiekimo ministerija, o Savivaldybė jas gali pritaikyti mieste. Tačiau bagažo ir bilieto grąžinimo tvarka Kauno mieste tokia pati, kokią yra nustačiusi ministerija.
“Jei bagažo matmenys yra didesni nei nurodyta taisyklėse, teoriškai tai jau trukdo kitiems keleiviams ir gali kelti jiems grėsmę, tačiau jei jų dydis skiriasi vos keliais centimetrais, problemų kilti neturėtų”, - sakė P.Keras.
Jis taip pat patvirtino, kad šiandien autobusuose ir troleibusuose dar aptinkamos taisyklės, kuriose parašyta, jog veždamasis didesnį bagažą nei numatyta, keleivis turi pirkti papildomą bilietą. “Dabar tokio punkto taisyklėse nebėra, o didesni daiktai viešuoju transportu neturėtų būti vežami, nes tam yra skirti kiti būdai”, - pasakojo Transporto skyriaus vedėjas. Anot P.Kero, kontrolieriai šiandien jau neturėtų reikalauti papildomo bilieto už per didelį bagažą, nes formaliai didesnio bagažo viešuoju transportu apskritai vežti negalima. “Tačiau į tai nėra taip priekabiai žiūrima”, - sakė pašnekovas.
Autobusų stotelėje sutiktas Juozas Koperis, paklaustas apie galimus bagažo dydžius viešajame transporte, iš karto išvardijo tikslius matmenis. “Žinau viską. Seniai galioja tokios taisyklės, o už didesnį bagažą tektų mokėti, - pasakojo vyriškis, - man daugiausiai problemų kyla žiemą, kai slidininkai viešuoju transportu gabena savo slides. Tada kitiems keleiviams sunku praeiti”.
Pasimetę tarp taisyklių
Bendrovės “Autrolis” vyriausiosios transporto kontrolierės Romos Matulevičienės teigimu, per ketverius jos darbo metus nepasitaikė nė vieno atvejo, kad keleiviams už netinkamą bagažo vežimą būtų surašytas protokolas. “Vos vienas žmogus skambino ir klausė, ar teisingai jį nubaudė už kartu vežtą dviratį, kuriam jis nebuvo nusipirkęs atskiro bilieto”, - pasakojo R.Matulevičienė. Naujose keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse, galiojančiose nuo gegužės 5 dienos, nėra parašyta, ar keleivis, kaip ir anksčiau, turi žymėti papildomą bilietą už per didelį bagažą. “Tačiau nurodyta, kokio dydžio bagažą keleivis gali vežtis nemokamai. Vadinasi, už didesnį - privalo sumokėti papildomai”, - naująsias taisykles komentavo R. Matulevičienė.
Ji pabrėžė, kad keleiviai dažniausiai taisyklėmis domisi tik tada, kai iškyla kokia nors problema. “Mano praktikoje pasitaikė, kad keleivis priekaištavo, kodėl tos taisyklės būna tik autobuso priekyje, o ne gale ar ant langų”, - prisiminė vyriausioji transporto kontrolierė.
Už autobusais keliaujančių keleivių kontrolę atsakinga “Kauno autobusų” Keleivių kontrolės skyriaus viršininko pavaduotoja Irena Rubinskaitė teigė, kad nepasitaikė atvejų, jog keleiviai pažeistų bagažo vežimo taisykles. “Viskas taip, kaip anksčiau: už didesnį bagažą keleivis turi pirkti ir pažymėti papildomą bilietą”, - sakė I. Rubinskaitė. Tačiau, anot jos, keleiviai paprastai kartu nesiveža per didelio bagažo.
Už viešojo transporto keleivių kontrolę atsakingi “Kauno autobusų” ir “Autrolio” darbuotojai ne iš karto galėjo pasakyti, kaip jie elgiasi su didesnį bagažą vežančiais keleiviais. Iš pradžių buvo teigiama, kad už papildomą bagažą reikia papildomo bilieto, tačiau pasakius, kad to nėra nurodyta naujosiose taisyklėse, paprašydavo laiko pasitikslinimui. Tada motyvuodavo, kad keleiviai tokio bagažo nesiveža, todėl tai nėra aktualu. Paklausti, kaip visgi elgtųsi, jei, pavyzdžiui, keleivis vežtųsi du didesnius lagaminus, kurių bendra matmenų suma būtų gerokai didesnė nei 120 cm, I.Rubinskaitė ir R.Matulevičienė sakė, kad tokių keleivių paprašytų papildomo bilieto, o jo nepateikus - baustų numatyta bauda.
Dėl bilieto - į įmonę
Pagal galiojančias taisykles, kai nutraukiamas transporto priemonės reisas, keleivis turi teisę atgauti pinigus už pirktą bilietą. “Yra galimi du variantai: arba keleivis toliau važiuoja su tuo pačiu bilietu to paties maršruto transporto priemone, arba kreipiasi į įmonę, kuri teikė viešojo transporto paslaugas, dėl pinigų grąžinimo”, - apie keleivio teises pasakojo transporto skyriaus vedėjas.
“Žinau, kad galima važiuoti tuo pačiu bilietu, tačiau nebuvau pakliuvęs į tokią situaciją”, - sakė viešojo transporto paslaugomis besinaudojantis J.Koperis. Vyriškis taip pat pridūrė, kad už vieną bilietą sumokėtų pinigų susigrąžinti per įmonę nebandytų.
“Tikrai negalima važiuoti su tuo pačiu bilietu! Nesvarbu, kad ir reisas nutrauktas, - nustebusi tvirtino su dukrele autobuso laukusi Rima Radavičienė. - Na, jei tai tiesa, tai gal keleiviams ir naudinga tokia taisyklė, tačiau, manau, mažai kas tai žino”.
R.Matulevičienės teigimu, dar nepasitaikė, kad keleivis būtų kreipęsis ir prašęs susigrąžinti pinigus už bilietą dėl nutraukto reiso. “Taip pat nėra kilę jokių problemų, kai keleiviai važiuoja tuo pačiu bilietu kita to paties maršruto transporto priemone. Paprastai žmonės nesinaudoja šia galimybe, o pasirenka kitus maršrutus, kuriuose jau reikia kito bilieto”, - pasakojo R.Matulevičienė.
