Užsieniečiai stebisi
Nors Kaunas šiemet džiaugiasi gerokai padidėjusiu turistų srautu, kol kas jiems vis dar trūksta elementarių paslaugų. Kauno regiono turizmo informacijos centro (TIC) turizmo vadovės Živilės Milašiūtės teigimu, per dieną bent keletas žmonių domisi, kur galima išsinuomoti dviračius. “Kai įstojome į Europos Sąjungą, gerokai padidėjo turistų srautas. Taip pat du tris kartus padaugėjo ir besidominčiųjų aktyviuoju turizmu ir dviračių nuoma”, - sakė Ž.Milašiūtė.
Tačiau ji tvirtina, kad besikreipiantiesiems nelabai ką turi pasiūlyti, nes dviračių nuomos paslaugas Kaune teikiančių firmų yra mažai. “Mes dažniausiai žmones nukreipiame į vieną firmą, kuri yra įsikūrusi centre, todėl ir yra tinkamiausia”, - sakė turizmo vadovė. Užsieniečiai, o ypač skandinavai, yra pripratę važinėtis dviračiais, todėl dažnai nustemba ir nusivilia, kai tenka susidurti su panašiomis problemomis.
Išsinuomoti dviračius, anot Ž. Milašiūtės, nori ne tik užsienio turistai. “Ateina ir lietuvaičių, kurie mielai išsinuomotų dviračius ir pasivažinėtų miesto centre. Dažniausiai tai iš kitų miestų į Kauną atvykę žmonės, kurie važiuodami dviračiais nori susipažinti su senamiesčiu, miesto architektūra”, - pasakojo Kauno regiono TIC darbuotoja.
Takai vis dar rengiami
Kaune dviračių takų sistema pradėta planuoti prieš dvidešimt metų. Tada buvo siūlyta juos įrengti gamtinio karkaso koridoriuose ir kaip paminklinės Kauno fortų sistemos objektų jungtį. Tačiau to padaryta nebuvo.
Šiuo metu dviračių eismas sudaro maždaug 0,3 proc. viso Kauno miesto transporto srauto, o bendras dviračių takų ilgis yra 30 kilometrų. Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, atsakinga už dviračių takų plėtrą, Inga Baubonytė pripažįsta, kad tai yra gana nedaug, palyginti su Vilniumi, Panevėžiu ar Druskininkais, kuriuose dviračių takų ilgis atitinkamai yra 50, 60 ir 46 kilometrai.
“Tačiau Kaune miesto dviračių tinklas yra nuolat plėtojamas. Iš viso planuojama nutiesti apie 176 km dviračių takų. Iki šių metų pabaigos turėtų būti baigtas įrengti dviračių takas maršrutu Studentų miestelis - Ąžuolynas. Kitais metais žadama nutiesti dviračių taką maršrutu Vilijampolės tiltas - Lampėdžių rekreacinė zona”, - pasakojo I.Baubonytė. Naujausia ir geriausiai įrengta trasa Kaune tęsiasi nuo Panemunės tilto iki Senamiesčio. Ji visą laiką eina paupiu ir yra atskirta nuo gatvių.
Ž. Milašiūtė, kasdien bendraujanti su turistais iš Lietuvos ir užsienio, įsitikinusi, kad nepakanka miesto centre esančių dviračių takų, o atvykę turistai, kurie trumpam nori pasivažinėti dviračiais, tuo dažnai nusivilia. Tačiau su savais dviračiais keliaujantys per visą Lietuvą užsieniečiai paprastai jau žino, kur ir kokiais maršrutais gali važiuoti Kauno apylinkėse ir visoje šalyje.
Kauno regiono TIC direktoriaus pavaduotojo Andriaus Lazausko manymu, pagrindinė problema - trūksta informacijos apie jau esamus dviračių takus Kaune, o verslininkai, užsiimantys dviračių nuoma, mažai reklamuoja savo teikiamas paslaugas.
Ne visi skundžiasi
Karlas ir Hana Lasenai - turistai iš Danijos, antrą kartą su dviračiais besilankantys Lietuvoje. Jie tikina, kad nesusiduria su jokiomis problemomis. “Visada vežamės savo dviračius, nes tai paprasčiausias būdas. Todėl nežinome ir apie galimybes juos išsinuomoti Kaune”, - sakė keliautojai, jau aplankę Klaipėdą, Nidą, Šiaulius ir šiuo metu viešintys Kaune. “Kai važiavome tarpmiestiniu autobusu, vairuotojas mielai sutiko kartu vežti ir dviračius, kai nueiname į muziejų, juos taip pat mums leidžia palikti kur nors viduje”, - pasakojo danas. Jis kartu su savo dukra apsistojo Kauno centre, todėl kiekvieną dieną išvažiuoja pasigrožėti Laisvės alėja, senamiesčiu ir Kauno pilimi.
“Mums tik labai keista, kad Lietuvoje tiek mažai žmonių važinėja dviračiais. Pas mus, Danijoje, įprasta, kad kiekvienas žmogus turi po dviratį”, - stebėjosi Karlas ir Hana. Turistai taip pat pasakojo, kad keliavimas dviračiais jiems yra ir poilsis, ir pramoga, ir priimtiniausias būdas pažinti svečias šalis.
