Dar tik prasidėjus kalboms apie planuojamą nauja oro uostų mokesčių kainodarą Lietuvoje veikiančios pigių skrydžių bendrovės „Wizzair“ ir „Ryanair“ nekomentavo, kaip reaguos į Lietuvos oro uostų vadovo Gedimino Almanto išsakytą poziciją, kad visiems oro vežėjams mokesčiai turėtų būti vienodi, tačiau likus mažiau nei pusmečiui iki naujų mokesčių oro uostų atstovai tikina, kad su bendrovėmis susitarta.

Portalas DELFI kalbina Lietuvos oro uostų Komercijos direktorę Jūratę Baltrušaitytę apie Lietuvoje pavydėtinomis sąlygomis veikusias pigių skrydžių bendroves, planus apie naujas kryptis bei oro uostų pastangas parduoti naujas kryptis oro vežėjams. Interviu buvo rengtas, kai „Ryanair“ dar nebuvo paskelbęs apie bazės atidarymą Vilniuje.

– Pigių skrydžių bendrovė „Wizzair“ paskelbė pradėsianti skrydžius į Londoną iš Kauno. Taip į šio miesto oro uostą „Wizzair“ žengia čia ilgai karaliavus „Ryanair“. Kokios dar naujovės šiemet laukia Lietuvos keliautojų?

– Šiais metais pigių skrydžių bendrovės Lietuvoje turės daugiau veiklos nei iki šiol. Veiklą pradeda didieji du pigių skrydžių vežėjai Palangoje, skraidys į Londoną. Vakarų Lietuvos regiono gyventojams tai buvo ilgai laukta naujiena. Tikime, kad jų kelionių laikas į reikalingą tašką sutrumpės. Taip pat čia veiklą pradės LOT ir „Belavia“.

Antras įvykis – tai, jog „Wizzair“ mato, kad Lietuvos rinkoje dar potencialo ir neišnaudotų nišų bei pradeda veiklą Kaune. Norėčiau tikėti, kad oro bendrovė su viena Londono (Lutono) kryptimi neapsiribos ir lauks ir daugiau.

– Vis dėlto, kodėl „Wizzair“ nusprendė žengti į „Ryanair“ tvirtovę Kaune?

– Tam yra keletas priežasčių: „Ryanair“ bendrovės veikla Kaune keletą metų buvo stabili ir neauganti. „Wizzair“ mato potencialą čia augti.

Kita vertus, ir Lietuvos oro uostai turi didelį interesą, kad oro bendrovės veiktų Lietuvoje plačiau. Norime jas skatinti nesikoncentruoti sostinės oro uoste, o išnaudoti ir daugiau galimybių.

– Su „Wizzair“ ir „Ryanair“ atstovais Jums tenka bendrauti daug. Kaip įvardytumėte šiuos konkurentus: ar jie aršiai konkuruoja?

– Žinoma, oro bendrovės konkuruoja. Turbūt nereikia profesionalo akimis žiūrėti, kad pamatytum, jog siūlomos kryptys yra panašios, panašūs net skrydžių laikai.

Laikas nuo laiko kiekvienas vežėjas oficialiai pasako apie savo ketinimus būti pigesniu ar didesniu vienoje ar kitoje rinkoje. Vežėjai konkuruoja, bet kol ta konkurencija reiškia didėjantį krypčių skaičių, didėjantį skrydžių dažnį, mes esame patenkinti. Lietuvai tai suteikia didesnį pasiekiamumą ir vartotojams didesnę pasirinkimo įvairovę.

– Pernai per maršrutų plėtros programą skrydžių bendrovėms iš Lietuvos biudžeto buvo išdalinta apie 1 mln. eurų (po 100 tūkst. eurų – SAS, „Belavia“, po 200 tūkst. - „Air Baltic“, LOT ir „Wizzair“, 113,7 tūkst. eurų - „Germania“, po 50 tūkst. eurų - „Small Planet Airlines“ ir „Vueling“). Gal galite daugiau papasakoti, kas tai per programa ir kaip skirstomos lėšos?

– Maršrutų plėtros skatinimas mums yra labai svarbus projektas. Šiuo tikslu Lietuvos oro uostai stengiasi suburti visas skrydžių plėtra, naujų krypčių atsiradimu suinteresuotas puses. Programos tikslai – naujos kryptys, esamų krypčių dažnio didėjimas ir nutrauktų krypčių atstatymas.

Šis fondas mums tikrai padėjo su kai kuriais vežėjais pasiekti lengvesnį dialogą.

Džiugu, kad turėsime du naujus veidus-vežėjus: „Vueling“, kuri sujungdama Vilnių su Barselona atveria ne tik daug galimybių atvykstamajam turizmui, bet ir kelionei per Barseloną. „Vueling“ iš Barselonos turi daugiau nei 120 krypčių.

Jūratė Baltrušaitytė

O su „Germania“ pagaliau pasieksime Šveicariją (Ciurichą), kuri buvo viena iš mūsų prioritetų sąraše.

– Kokias Lietuvos oro uostai yra nusistatę kryptis kaip prioritetines?

– Čia kalbame apie poreikius, kurie atitiktų verslo, išvykstamojo, atvykstamojo turizmo poreikius, tarptautinę prekybą, verslo, kultūrinius, sporto, politinius ryšius, nepamirštant ir išeivijos srautų.

Žinant tikslines kryptis mūsų darbas – kalbėtis su vežėjais ir stengtis kuo greičiau jiems parduoti tą kryptį.

Susiklostė tokia situacija, kad mūsų investicijų pritraukimo kryptys, ekonominės politikos kryptys, atvykstamojo turizmo skatinimo kryptys ir tikslinės skrydžių rinkos jos didžiąja dalimi sutampa. Pernai išsigryninęs tikslinių šalių sąrašas džiugina, nes mūsų prioritetai eina vieninga kryptimi ir nuosekliai.

Bendrai kalbant, matome, kad Skandinavijos šalys mums yra labai svarbios. Taip pat Vokietija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Lenkija, Baltarusija.

– Bet į šias šalis jau turime skrydžių.

– Bet turime neišsemtus dirvonus didinti skrydžių dažnį. Verslui tai yra ypač jautru.

Taip pat į kai kurias šalis turime keletą krypčių, miestų, bet kai kur turime po vieną miestą šalyje ir tai jau neatitinka poreikio.

Kartais reikalingas kitoks produktas, pavyzdžiui, Varšuva – kryptis, kur turime tradicines oro kompanijas, bet jų kainodara nėra patraukli turistiniam segmentui. Čia mes matome nišą kitokiam sprendimui – pigių skrydžių vežėjui. Kita vertus turime ir priešingų situacijų, kai pigių skrydžių bendrovės skrenda, pavyzdžiui, į Milano (Bergamo) oro uostą, bet verslas sako, kad norėtų patogiau, norėtų į Malpensos oro uostą.

Matome, kad turime visai neblogą pasiekiamumą, pavyzdžiui, su Jungtine Karalyste, bet čia skrenda tik pigių skrydžių vežėjai. Verslui reikia kitokio produkto Londonui.

– Pagal rinkos sąlygas, jei yra paklausa, atsiras ir pasiūla. Kodėl oro uostai turi įtikinėti oro bendroves pradėti skrydžius? Juk jei kryptis pelninga, oro bendrovės pačios bus suinteresuotos juos pradėti.

– Norėčiau, kad taip būtų. Deja, oro uostų konkurencija dėl oro bendrovių dėmesio ar krypčių yra labai didelė.

Europoje kiekvienas gyventojas gyvena dviejų valandų atstumu (transportu žeme) bent nuo dviejų oro uostų. Be to, aktyviai norinčių veikti Europoje skaičiuojama apie 400 oro uostų.

Pavyzdžiui, jei mes kalbame apie Milaną ir norime ten skrydžių su tradicinėmis oro linijomis, tai to paties nori ir Budapeštas ar Liublijana. Ir tokiu atveju jau mes (Lietuvos oro uostai – red.) keliaujame su paruoštais namų darbais ir pristatome oro kompanijai, kokia ši kryptis yra patraukli vežėjams.

Jūratė Baltrušaitytė

Mes esame maža rinka, mūsų vidaus rinka vos 3 mln. gyventojų, todėl tikėtis oro bendrovių dėmesio, kad mus pastebės, yra mažai tikėtina.

– Tai maži oro uostai turi save pardavinėti oro bendrovėms?

– Tenka parduoti ne oro uostą, o kryptį. Mes, kaip oro uostai, mažai kam įdomūs: mes pardavinėjame miestą, šalį, jos potencialą ir patrauklumą.

– Koks šiemet numatytas biudžetas naujiems maršrutams skatinti?

– Šiemet numatytas toks pats kaip pernai ir jau suruošėme kvietimą, identifikavę prioritetines kryptis, ir netrukus paskelbsime viešai.

– Užsiminėte apie Londoną. Kaip manote, ar sulauksime naujienų apie tradicines oro linijas, kurios pradės skraidyti į Didžiosios Britanijos sostinę?

– Mes turime dialogą su tradiciniu vežėju dėl vieno iš Londono oro uostų. Apie Heathrow oro uostą svajoti yra ambicinga, bet bandome. Didesnė tikimybė mums yra turėti skrydį į Gatwicko oro uostą, kuris taip pat siūlo nemažą jungiamųjų skrydžių geografiją. Konkurencija šioje kryptyje yra labai didelė, todėl oro bendrovę reikia įtikinti ir tam reikia daugiau laiko ir pastangų, tačiau noriu tikėti, kad jei ne 2016 m., tai 2017 m. mes šią kryptį turėsime. Matau, kad dialogas vyksta produktyviai, mes judame į priekį ir esame prie potencialių ir solidžių krypčių.

– Pigių skrydžių bendrovės dažnai pasirenka mažai apkrautus oro uostus, o vėliau užima dominuojančią padėtį juose, tampa gyvybiškai svarbūs oro uostams, o taip gali vėliau diktuoti savo sąlygas oro uostams. Ar Lietuvos oro uostams tenka nusilenkti prieš „Ryanair“ ir „Wizzair“?

– Kiekvienai oro bendrovei norime sukurti vienodas sąlygas, išskirtinių sąlygų vienam ar kitam vežėjui, ar jų grupei, nesame suinteresuoti teikti. Žinoma, jie yra svarbūs mums, bet mūsų rinka yra stipri, gyventojų mobilumas didėja ir manome, kad mums nereikalingos ypatingos, išskirtinės priemonės vieniems ar kitiems vežėjams, kad juos sudomintų mūsų rinka.

– Nuo vasaros Lietuvos oro uostai turės naują oro uostų mokesčių kainodarą. Pranešus apie šiuos planus pigių skrydžių bendrovės atsisakė komentuoti, ką mano apie vienodus oro uosto mokesčius visoms bendrovėms. Kaip vyko derybos su „Ryanair“ ir „Wizzair“ šiuo klausimu?

– Derybos buvo sudėtingos, tačiau, manau, kad pasiekėme gerą rezultatą, nes išskirtinių sąlygų vežėjams netaikysime. Nė vienas iš vežėjų ultimatumų irgi nebediktuoja. Nė vienas vežėjas negrasina palikti mūsų rinkos.

– Tikriausiai prie geresnės oro bendrovių nuotaikos prisidėjo ir nukritusios naftos kainos, kas leidžia bendrovėms uždirbti didesnius pelnus ir galbūt nebe taip skaudžiai reaguoti į oro uostų mokesčių pasikeitimus?

– Taip, kol kas oro bendrovėms buvo fantastiški metai. Sakyčiau, kad aviacijoje – aukso amžius. Vienoje konferencijoje nuskambėjo gera mintis, kad tie, kas pernai nesugebėjo dirbti pelningai, vadinasi, niekada nesugebės to padaryti.

– „Vueling“ bendrovei taip pat buvo skirta pinigų iš maršrutų skatinimo fondo. Bet skrydžių į Barseloną jau turėjome. Kam dar vienas vežėjas? Be to, teko girdėti kritikos, kad tokiomis kryptimis mes paremiame užsienio šalies turizmą, nes vis vien daugiau lietuvių išvyksta atostogauti į saulėtąją Ispaniją, nei galime tikėtis ispanų, susižavėjusių Lietuvos oru.

– Negaliu su tuo sutikti. Pernai devynių mėnesių atvykstamojo turizmo duomenys rodo, kad iš Ispanijos atvykstančių turistų skaičius padidėjo 26 proc.

– Ar matote vietos Lietuvoje dar didesniam skaičiui pigių skrydžių bendrovių?

Jūratė Baltrušaitytė

– Taip, bet čia kalbėčiau ne apie bendrovių, bet krypčių skaičių.

Be to, galima kalbėti apie oro bendrovių klasifikaciją: „Ryanair“ ir „Wizzair“ yra vadinamos itin pigių skrydžių (angl. ultra low cost) bendrovėmis. Tuomet yra pigių skrydžių (angl. low cost) bendrovės, kaip „easyJet“ ar „Vueling“, taip pat turime tradicines ir hibridines, kaip „AirBaltic“.

Manau, kad Lietuvoje potencialo kitokio modelio nei itin pigių skrydžių bendrovėms tikrai yra. Ta pati „Norwegian Air“ sparčiai plečiasi ir galėtų tai daryti ir čia.

– Rygos oro uostas jau kuris laikas turi transatlantinį skrydį į Niujorką. Kada mes galime tikėtis pirmojo tarpžemyninio skrydžio iš Lietuvos?

– Lietuvoje ir Latvijoje turime kiek kitokią situaciją. Latvijoje visa infrastruktūra ir potencialas sukoncentruotas viename oro uoste.

Lietuvoje mes turime tris oro uostus su skirtinga infrastruktūra, skirtingais veiklos segmentais. Artimiausiu periodu apie tarpžemyninius skrydžius iš Lietuvos oro uostų dar nereikėtų svajoti, bet vidutiniuoju laikotarpiu mes matome tam galimybių, bet leiskite nesiplėsti, nes čia turime padaryti dar nemažai namų darbų, kurie yra susiję ir su mūsų infrastruktūros pajėgumais ir plėtra tam, kad būtume rimtai pasiruošę.

– Kalbėdama apie Lietuvos prioritetines kryptis paminėjote daug šalių, į kurias jau nuskristi galime, bet kokios naujos, dar nepasiekiamos valstybės prioritetų sąrašo viršūnėje?

– Iki šiol tiesiogiai nepasiekiamos arba sunkiai pasiekiamos prioritetinės šalys yra Čekija, Islandija, Portugalija, Kazachstanas, Kroatija, Vengrija, Slovėnija, Gruzija, Lenkija, Pietų Prancūzija.

– Lietuvos oro uostai neskelbia informacijos apie konkrečias derybas dėl būsimų skrydžių, tačiau gal galite bent atskleisti skaičių, apie kiek naujų krypčių naujienų sulauksime šiemet?

– Mūsų minimalus planas – bent penkios naujos kryptys iš Lietuvos oro uostų.