Kalbėdamas apie svarbiausius kitų metų darbus, susisiekimo ministras R. Sinkevičius pradeda nuo mirties keliu vadinamos „Via Balticos“ rekonstrukcijos. „Šis kelias – vienas labiausiai apkrautų ir labai avaringas“, – LRT.lt sako ministras. Šis kelias yra viena intensyviausių Lietuvos magistralinių kelių arterijų, kur užfiksuojama daugiausiai krovininių transporto priemonių, ir jų srautai kasmet auga.
„Via Balticos“ magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai rekonstrukcija prasidėjo šių metų rudenį. Ji bus vykdoma keturiais etapais. Planuojama darbų pabaiga – 2018-ieji.
Pirmojo etapo metu bus rekonstruota apie 10 km nuo Garliavos iki Prienų savivaldybės ribos (17,34–23,40 km ir 21,84–23,40 km ruožai). Šiuos darbus planuojama baigti kitų metų vasarą. Tuo metu antrojo etapo darbai turėtų prasidėti 2016-ųjų pradžioje. Šio etapo metu ketinama rekonstruoti „Via Balticos“ ruožą Kazlų Rūdos savivaldybės ribose. Trečio etapo metu bus modernizuojamas Marijampolės ruožas, o ketvirto – Prienų ruožas.
Susisiekimo ministras R. Sinkevičius džiaugiasi gautu didesniu finansavimu automobilių keliams, ypač – žvyrkelių programai vykdyti. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos žvyrkeliams asfaltuoti skirta 70 mln. eurų „Tai – nemaži pinigai. Lietuvoje žvyrkelių sumažės apie 200 km“, – skaičiuoja ministras.
R. Sinkevičiaus teigimu, 2016-aisiais vairuotojai gali tikėtis baudos balų sistemos. Ši sistema esą leistų efektyviau kovoti su KET pažeidinėjimu, drausminant pakartotinai jas pažeidžiančius vairuotojus – gavę tam tikrą balų skaičių už padarytą pažeidimą, jie esą būtų labiau motyvuoti nepadaryti kito pažeidimo. Iš pakartotinai KET pažeidinėjančių vairuotojų, per vienerius metus surinkusių nustatytą balų skaičių, būtų atimta teisė vairuoti. Didžiausias už pažeidimą skiriamų balų skaičius – 5, mažiausias – 2.
Balai būtų skiriami už tokius KET pažeidimus, kaip nustatyto greičio viršijimas, vairavimas esant neblaiviam, važiavimas degant draudžiamam šviesoforo signalui, nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, vairavimas be techninės apžiūros. Patobulinto įstatymo projekto siūlymui dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Dar viena naujiena vairuotojams yra ta, kad nuo kitų metų balandžio 1-osios kriminalizuojami vidutinis ir sunkus girtumo laipsniai. Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, pagal kurias asmenims, kurie vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, grės baudžiamoji atsakomybė su įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausme.
Dar viena laukianti naujovė – alkoblokai (elektroniniai prietaisai, neleidžiantys girtam vairuotojui užvesti variklio). Valstybinė eismo saugumo komisija jau pritarė Susisiekimo ministerijos iniciatyvai diegti Lietuvoje alkoblokų sistemą. Siekiant paspartinti šios sistemos įteisinimo procesą, numatoma inicijuoti kai kurių teisės aktų pataisas.
Pasak R. Sinkevičiaus, dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2014 metais keliuose žuvo 47 žmonės, arba daugiau nei 17 proc. visų tais metais žuvusių eismo dalyvių. Ministro teigimu, ši liūdna statistika verčia imtis neatidėliotinų priemonių. Viena jų – minėti alkoblokai, kurie galėtų tapti neblaivių vairuotojų reabilitacijos programos dalimi.
Numatoma, kad ši priemonė būtų privaloma didelės rizikos arba didesnės svarbos transporto priemonėse: mokykliniuose autobusuose, viešajame, komerciniame, komunaliniame transporte.
„Pirmiausia alkoblokai atsirastų tuose mokykliniuose autobusuose, kurie būtų naujai perkami – į pirkimo konkurso sąlygas bus įrašyta nuostata, kad automobilyje turi būti ir alkoblokas. Senesni automobiliai alkoblokais bus aprūpinami palaipsniui“, – LRT.lt pasakojo ministras.
Daugybė vairuotojų kitąmet, šiltuoju metų laiku, turėtų greičiau skrieti greitkeliu Vilnius – Kaunas. „Planuojame kitais metais greitkelyje Vilnius – Kaunas greitį padidinti iki 130 km per valandą. Dabar vasaros laikotarpiu šiame kelyje galima važiuoti 120 km per valandą, kai kuriuose ruožuose – 110 km. Panaikinus avaringas vietas, greitį vasarą būtų galima padidinti. Tuomet visas kelio ruožas nuo Vilniaus iki Klaipėdos turėtų tuos pačius leistino greičio parametrus“, – LRT.lt kalbėjo susisiekimo ministras.
Preliminari projekto, kurio metu bus rekonstruojamas kelias, vertė gali siekti 35–40 mln. eurų, dalį jos finansuos Europos Sąjunga. Rekonstruojant kelią ketinama įrengti pėsčiųjų viadukus, pailginti greitėjimo ir lėtėjimo juostas, pakeisti priešpriešines eismo juostas skiriantį apsauginį atitvarą, įrengti naują kelio ruožų apšvietimą. Be šių darbų, ketinama įrengti elektroninius eismo valdymo ženklus, kurie taip pat užtikrintų didesnį saugumą.
