„Kadangi šiuo metu yra rengiama direktyva, kuri priėjusi trialogų etapą, mūsų nuomone, būtų geriausia palaukti tų trialogų baigties, kada bus priimta direktyva ir tik po to konstruoti įstatymą, kad jis atitiktų direktyvą ir jo nereikėtų dar kartą keisti“, - BNS antradienį sakė A.Kunčinas.
Jis pritarė Teisingumo ministerijos teisininkų išsakytai nuomonei, jog pataisos gali būti nesuderinamos su Konstitucija, tačiau neatmetė, jog iš esmės tokios nuostatos padidėjus terorizmo grėsmei, galėtų būti svarstomos.
„Dabar situacija, būkime atviri, truputį kitokia. Tad tas proporcingumo santykis tarp privatumo ir kovos su terorizmu gali būti šiek tiek pakitęs. Tad šioje situacijoje, matyt, būtų protingiausia dar kartą persvarstyti ir pažiūrėti, kokie sprendimai turėtų būti priimti. Bet, mūsų nuomone, turi būti saugomos duomenų subjektų teisės: visi keleiviai turėtų būti informuojami, kad tie duomenys bus renkami“, - sakė inspekcijos vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, jog direktyvos palaukti reikėtų ir dėl to, kad ES šalims imant taikyti skirtingą praktiką, gali iškilti kliūčių keičiantis informacija apie galbūt grėsmę keliančius asmenis. Be to, direktyva esą aiškiau nusakytų ir atsakomybes už tokių renkamų duomenų saugumą.
„Policija - gana plati sistema. Nurodyta, kokių nusikaltimų atžvilgiu duomenys gali būti naudojami. Bet vistiek - yra sakinys, kad jie (duomenys) nėra vieši. Maždaug - negalima ant stulpų kabinti. Reikėtų tiksliau reglamentuoti, kaip jie saugomi, kam galima prieiti, kas tą dalyką kontroliuoja. Tai, manau, tai direktyvoje ir bus šiek tiek detaliau konstatuojama ir reglamentuojama“, - Policijos ir Vidaus reikalų ministerijos parengtą projektą vertino A. Kunčinas.
„Teroristai - ne maži vaikai. Jie žino, kad jei tie dalykai fiksuojami, jie sėda į automobilius. Bet automobilius taip pat galima apriboti, tikrinti. Tad jų veikla, be jokios abejonės, bus labiau suvaržyta“, - sakė jis.
Policijos kartu su Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengtame Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisų projekte numatoma prievolė oro vežėjams mažiausiai prieš dvi paras iki skrydžio automatiškai teikti duomenis tiek apie trečiųjų, tiek apie Šengeno šalių keleivius, vykstančius į Lietuvą ar iš Lietuvos. Iki šiol bendrovės informaciją pareigūnams teikė tik apie trečiųjų šalių piliečius, ir tik teisėsaugos įstaigų prašymu.
Be vardo, pavardės, gimimo datos, lyties, pilietybės, vežėjai privalėtų nurodyti keleivio duomenų įrašo (angl. Passenger Namer Record, PNR) unikalų kodą, vizos ar kito dokumento, leidžiančio būti šalyje, duomenis, kontaktinį keleivio adresą, jo registravimo būseną, taip pat visą informaciją apie bilietą, bagažą, nurodyti keleivio sėdimą vietą ir mokėjimo už bilietą tipą (grynais ar kortele), sumą, asmens, kuris pirko bilietą, kontaktinius duomenis. Taip pat bendrovės turėtų pateikti visą su skrydžiu susijusią informaciją.
Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad šiuo metu Lietuva yra parengusi visą įstatymo įgyvendinimui reikiamą techninę bazę, o įstatymo pataisas Lietuva esą gali priimti ir nelaukiant ES direktyvos.