„Mes visada važiuojame tuo pačiu maršrutu į darbą nuo Bajorų, Geležinio Vilko gatve. Visada išvažiuojame 8.30-8.40 val. ir iki 9-tos atvykstame. Bet šįkart išvažiavome 8.30 val. ir darbą pasiekiau 9.50 val. Nors Geležinio Vilko g. visuomet būna spūstys, bet jie greitai juda ir problemų daug nesukelia. O antradienį eismas praktiškai nejudėjo: nuo Bajorų iki Ozo gatvės viaduko važiavome 50 minučių“, - piktinosi laiške skaitytoja Asta.
Laikinai „Susisiekimo paslaugoms“ vadovaujanti Modesta Gusarovienė DELFI paaiškino, kad spūstys susidarė dėl sudėtingų eismo sąlygų, o tai reiškia, kad artimiausiu metu vairuotojams gerų naujienų nežadama.
„Lapkritį dažnai susiformuoja spūstys, nes piko metas, tiek rytinis, tiek vakarinis, yra tamsoje. Tada žmonės atsargiau vairuoja, ypatingai, kai yra šlapia kelio danga, - kalbėjo M. Gusarovienė. - Pastaruoju metu didelių avarijų nebuvo užfiksuota ir grūstis mes traktuojame kaip natūralų procesą lapkritį. Po to vėl prasideda sausas geras oras, žiemos atostogų metas ir žmonės vėl mažiau važinėja automobiliais, spūsčių nebėra. Bet jei tik pasninga ar pradeda lyti, iškrenta krituliai, tai iš karto paveikia transporto srautus.“
„Susisiekimo paslaugų“ duomenimis, kai oras geras, per šviesoforu reguliuojamą sankryžą per vieną ciklą pravažiuoja apie 20 automobilių, esant prastam matomumui – 17 arba mažiau.
„Yra tokia taisyklė, kai oro sąlygos yra prastesnės, visi važiuoja lėčiau ir gatvės užsikemša. Dar prisideda kelio remonto darbai, kurie sukelia labai daug nepatogumų, nes juos stengiamasi apvažiuoti ir kitose vietose susidaro grūstys“, - iš patirties kalbėjo pašnekovas.
Jis primena, kad susisiekimas automobiliais Vilniuje pasunkėjo ir po viešojo transporto reformos, kai trečdalis pagrindinių miesto kelių skirta viešajam transportui ir taksi, o automobiliams liko viena kelio juosta mažiau.
„Bet palaukite, didžiausios spūstys bus kai pašals, tai tik repeticija prieš kančią“, - apibendrino R. Kriukovas.
Orai turi įtakos, bet pagrindinė priežastis – kitur
„Prasti orai kažkiek prisideda prie sudėtingesnių važiavimo sąlygų, bet turbūt negalima sakyti, kad didele dalimi, nes spūsčių buvo ir vasarą, kai orai buvo tikrai geri. Aišku, kai lyja daugiau žmonių renkasi važiuoti nuosavu automobiliu, o ne viešuoju transportu, nes nereikia daug eiti per lauką ir būti sulytam“, - mano jis.
Pašnekovo nuomone, Vilniuje kasmet spūstys didėja, nes žmonių gyvenimas pamažu gerėja, daugiau gyventojų įsigyja automobilių ir dažniau jais važinėja.
„Vilniuje pamažu atsiranda vis daugiau gyventojų, taip pat ir daugiau automobilių. Be to, gyventojų pajamos auga, todėl žmonės renkasi nuosavą automobilį, o ne viešąjį transportą“, - mano S. Pukalskas.
Jis dėsto, kad eismo pertvarka, kuri buvo inicijuota ankstesnio sostinės mero Artūro Zuoko laikais iš dalies palengvino susisiekimą viešuoju transportu, tačiau permainų reikia daugiau.
„Dabar viešasis transportas gali važiuoti savo atskiromis juostomis, greičiau, tai turėtų skatinti gyventojus juo naudotis, bet, deja, tai neįvyksta. Gal viešasis transportas yra nepatrauklus dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, maršrutai nėra labai patogūs? O automobilis, priešingai, tapo labai patraukliu, kaip ir mobilusis telefonas, be kurio praktiškai neįmanoma išsiversti“, - mano S. Pukalskas.
„Kiekvienas atostogų sezonas sumažina važiuojančių ir, be abejo, pagerina situaciją, bet tai nėra sprendimas. Sprendimas yra toks viešasis transportas, kuriuo žmonės norėtų naudotis ir sutvarkytas gatvių tinklas. Dėl gatvių tinklo – kitų metų pabaigoje užbaigtas aplinkkelis bent jau šiaurinei miesto daliai pagerins situaciją. O dėl autobusų, mes kaip tik pradedame rengti konkursus, nes dabar Vilniui jų trūksta“, - DELFI komentavo R. Šimašius.
Tačiau greitų sprendimų nesitikima: nors meras žada, kad viešojo transporto situacija palaipsniui gerės, bet galutinis rezultatas pasijaus po 4 metų, o vairuotojams šiek tiek lengvesnės kelionės numatomos, kai bus baigtas Vakarinio aplinkkelio III etapas. Tai planuojama 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinėje yra 6 pagrindinės probleminės sankryžos, tačiau 3-ose iš jų situacija pagerės atidarius aplinkkelį.
„Tai būtų ties žiedu į Ukmergės g., Žalgirio – Konstitucijos g. susikirtime, tiek Narbuto g., tiek Justiniškių – Rygos – Laisvės pr. sankryžose, ten situacija tikrai pagerės atidarius aplinkkelį, - mano R. Šimašius. - Viena vertus, dėl aplinkkelio statybos darbų šiandien situacija apskritai yra sudėtigesnė, nes uždarius vieną ar kitą pravažiavimą eismas persiskirsto ir sąlygos sudėtingėja. Kita vertus, po metų, užbaigus aplinkkelį, būtent tose vietose, kur šiandien situacija sunkesnė, ji iš esmės pagerės.“
Ar Vilniaus gyventojams visą lapkritį teks prastovėti spūstyse, R. Šimašius nesiėmė prognozuoti, tačiau jis pridūrė, kad jei orai bus prasti, prastos eismo sąlygos susisiekimą apsunkins.
Nekultūringai vairuojantiems – prastos naujienos
Sostinės savivaldybė turi žinių ir nekantriems vairuotojams, kurie miesto keliuose elgiasi nedrausmingai. Policija jau rado būdą, kaip paįvairinti baudų išrašinėjimą kiekvienam pažeidėjui, be to, planuojama gatves geriau filmuoti, kad prasižengusius būtų galima nubausti vėliau.
„Esu stebėjęs, kiek užtrunka rytais nusileisti Ukmergės g. į centrinę miesto dalį, vienoje problematiškiausių miesto vietų, - sakė R. Šimašius. - Pastebėjau, kad tai susiję su policijos pareigūnų darbu ir tuo, kaip kultūringai žmonės vairuoja: kuo mažiau žmonių peršokinėja į A juostą, o po to bando įsiprašyti kitur, tuo greitis yra didesnis, greičiau važiuoja ir viešasis transportas.“
Pasak jo, kuo ilgiau viešajam transportui tenka sugaišti spūstyse, tuo didesnė tikimybė, kad ir jo vairuotojai viršys greitį ar darys daugiau pažeidimų norėdami stoteles pasiekti pagal grafiką.
„Kiekvieną dieną matau G autobusų greičio viršijimus, troleibusų važiuojančių viena elektros linija lenktyniavimą ir antros dešinės juostos blokavimą, ypač Kalvarijų g., ir dažniausiai, jei ne reguliariai, pasitaikantis - sankryžos blokavimas! Kaip pavyzdį prisegu nuotrauką, kurią pavyko padaryti, nes sėdėjau keleivio vietoje, - rašė skaitytojas. - Iš savo patirties spūstyse galiu pasakyti, kad didžiausia problema yra sankryžą blokuojantys troleibusai bei autobusai, bet ne sykio nemačiau, kad policija už tai nubaustų.“
R. Šimašius dėstė, kad kultūringo vairavimo principų turi laikytis ir viešojo transporto vairuotojai, o visi taip nesielgiantys bus baudžiami. Planuojama atnaujinti turimas vaizdo įrašymo kameras ir vaizdo registratorius.
„Atnaujinimai reikalingi tam, kad už pažeidimus būtų baudžiami tiek lengvųjų automobilių, tiek viešojo transporto vairuotojai“, - sakė meras.
Pasak jo, gerai ir tai, kad policijos pareigūnai rado būdą, ką daryti su sankryžas ar A juostas užkemšančiais vairuotojais – jie nukreipiami kitu maršrutu nei planavo važiuoti.
„Akivaizdu, kad kartais nedrausmingų vairuotojų stabdymas ir baudų išrašinėjimas tik dar padidina spūstį, nes ir taip vietos nėra, tad policija dažnai nukreipia ten, kur eismas nebetrukdomas. Taigi, jei sustoji ties sankryžos viduriu per raudoną šviesą ir tiesiai negali pravažiuoti, gal tave nukreips į dešinę, kad netrukdytum kitiems, ar iš A juostos į kokią mažą gatvelę, iš kur jau galvok, kaip krapštytis“, - kalbėjo R. Šimašius.
Šiuo metu policijos pareigūnai budi ir stebi eismą A juostose ne tik Ukmergės, bet ir Narbuto, Kalvarijų, Švitrigailos gatvėse, Konstitucijos ir Savanorių prospektuose. Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Kęstučio Lančinsko, policija tęs šią iniciatyvą.
Policija ateityje planuoja keisti taktiką, reaguodama į gudraujančių pažeidėjų elgesį.
