Įvertino aplinką

Penki naujausi arba rekonstruoti tiltai Kaune išsiskiria savo spalvingumu. Ar šios spalvos dera mieste? Ar tai nėra tik architektų išdykavimai?

Architektas Jurgis Rimvydas Palys projektavo M. K. Čiurlionio tiltą, prietiltį, estakadą ir yra Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto projekto autorius. Jis parinko spalvas šiems statiniams.

„M.K.Čiurlionio tilto betono konstrukcijoms parinkau sodriai pilką spalvą. Sovietmečiu visi dažydavo baltomis kalkėmis, man būdavo bjauru žiūrėti. Metalo konstrukcijoms išrinkau žalsvą spalvą. Dalis atraminių sienų, atvažiuojant nuo stoties pusės, yra iš raudonų plytų. Man atrodo, kad spalvos dera, įsikomponuoja į aplinką, tinka prie žalio geležinkelio tilto“, − sakė J. R. Palys.

Norėtų pakeisti spalvą

Aleksoto tiltas − visiškai kitoks. „Tilto bokštai buvo ir liko rusvo granito spalvos, prie jų pritaikiau vandenyje esančių atramų rusvą spalvą, bet ji išbluko. Atrodo bjaurokai, spalvą reikėtų atnaujinti. Ji turi būti pilkšvai rusva.

Metalinės sijos nudažytos bordo spalva. Turėklai, apsauginiai barjerai ir šviestuvai – grafito spalvos, tik ji koreguota, kad būtų sodri.

Naktį arba apšvietus saulei, sijų spalva atrodo kaip oranžinė. Sijoms buvau parinkęs tamsesnę bordo spalvą. Man koją pakišo vieno architekto pasiūlymas naudoti ryškesnę spalvą. Kai apsiniaukę, spalva atrodo gerai, bet kai šviečia saulė – ji yra per aitri. Tikiuosi kada nors ją pakeisti.
Iš žibintų norėjau sukurti solidžią kolonų eilę. Šviesos koridorius tarp Aleksoto ir Senamiesčio kuria jaukų uždarumą. Viršuje įrengti balti halogenai, o stulpų šviesa melsva. Baltas su melsvu sudaro karališką derinį.

Kiek girdėjau, užsienio turistai dažnai prašo parodyti šį tiltą. Naktinis jo vaizdas naudojamas reklaminiuose leidiniuose apie Kauną“, − pažymi architektas.

Neprivalo būti spalvotas

J. R. Palys kritiškai vertina kitų tiltų spalvų derinius „Vilijampolės tiltas, nudažytas kiaušinio trynio ir apelsino spalva, yra per ryškus. Juk buvo galima pasitarti prieš dažant. Man tai atrodo nerimta.

Panemunės tilto dar nemačiau, todėl sunku vertinti. Iš nuotraukų jis man atrodo anemiškas, primena vaiką, augintą pavėsyje. Jam trūksta ženklo, solidumo. Sakau, kaip man atrodo, o kiekvienas menininkas myli savo kūrinį, o vertina kiti“, − sakė J. R. Palys.

Anot jo, tiltai neprivalo būti spalvoti. „Pats tiltas yra gražus objektas, todėl jis turi būti rimtas ir solidus“, − akcentavo architektas.

Atidarytas Panemunės tiltas
Foto: DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Padeda orientuotis užsieniečiams

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir urbanistikos katedros lektorius Tadas Žebrauskas teigia, kad skirtingos spalvos kiekvienam tiltui suteikia savitumo.

„Kauno miesto architektūra neturi spalvų vientisumo (daug skirtingo laikmečio statinių skirtinguose rajonuose), todėl šis reikalavimas nekeliamas ir tiltams.

Ryški rožinė spalva tiltui netiktų: ji neatspindi lietuvių tautos spalvinės gamos, naudojamos architektūroje, meno dirbiniuose ir audiniuose. Dabar beveik visi tiltai dažomi natūraliomis spalvomis. Tai suteikia natūralumo“, − teigė T. Žebrauskas.

Dažyti – gerai apgalvojus

KTU eksperto nuomone, skirtingos spalvos tiltams suteikia išskirtinumo ir žaismingumo. „Atvykstančiam užsieniečiui galima aiškiai pasakyti, kokios spalvos bus tiltas, per kurį turės važiuoti, todėl tampa lengviau orientuotis mieste.

Žinoma, projektuojant tiltus turėtų būti galvojama ir apie spalvinius sprendimus. Pavyzdžiui, architekto Algimanto Sprindžio projektuotas tiltas, vedantis į Nemuno salą, išsiskiria savo architektūra, tačiau puikiai apgalvota ir spalva. Tiltas − vėlyvojo modernizmo, todėl jam būdingas monumentalizmas ir prabanga. Parinktos spalvos tai atspindi – pats tiltas baltas su blizgaus metalo turėklais.

Labai svarbu artima aplinka, jautrumas jai. Pavyzdžiui, P.Vileišio tiltą nudažius itin ryškia spalva (jau minėta rožine ar ryškiai žydra), ji konkuruotų su panorama, o dabar esanti oranžinė per daug neužgožia namų stogų, Kauno pilies, ypač rudenį, kai medžių lapai nusidažo tokia pačia spalva“, − sakė T. Žebrauskas.