“Degalų kainos pakilo dėl smarkiai pakilusios žalios naftos rinkos kainos – vien per praėjusį mėnesį nafta pabrango virš 20-ies procentų. Kaina taip pat pasikeitė ir dėl pakilusio JAV dolerio kurso, kuris per pastarąjį mėnesį pabrango apie 7-8 procentus euro ir lito atžvilgiu. O už naftą yra atsiskaitoma JAV doleriais“, - parlamentarams aiškino ministras.

Pasak P.Čėsnos, siekiant sušvelninti degalų kainos augimą, ūkio ministerijos veiksmai yra riboti.

“Akcizo mokesčio dydis reguliuojamas Europos Komisijos. Lietuva šiuo klausimu viena sprendimų priimti negali. Kai kurios Europos Sąjungos šalys jau yra pateikusios pasiūlymą Europos komisijai reguliuoti mokesčius priklausomai nuo naftos kainų. Šiuos pasiūlymus palaikė ir Lietuva, tačiau kol kas jokių sprendimų nėra priimta”, - kalbėjo P.Čėsna bei priminė, kad praėjusiais metais vien iš akcizo mokesčio degalams į valstybės biudžetą buvo surinktą virš vieno milijardo litų.

Pasak jo, Lietuvos akcizų dydžiai atitinka minimalius reikalaujamus akcizus pagal Europos Sąjungos direktyvas.

“2004-aisiais buvo panaikintos licencijos degalų importui. Valstybė nereguliuoja degalų pardavimo kainų, nenustato importo ar gabenimo plotų. Todėl galima teigti, kad teisinių kliūčių degalų importui nėra”, - apie kliūtis į Lietuvą importuoti pigesnius degalus kalbėjo ministras.

Pasak jo, nedideliam pigių degalų importui įtakos turi verslo interesai ir galimybės verslininkams uždirbti iš importo veiklos, muito mokestis, kai benzinas importuojamas ne iš ES šalių, bei aukšti reikalavimai degalų kokybei.

“Ne visos Rusijos Federacijos ar Baltarusijos įmonės šiandien gali pagaminti degalus atitinkančius Europos Sąjungos standartus. Degalų suvartojimas bei paklausa didėja ir pačiose Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse. Ne visada galima gauti tinkamos kokybės ir reikiamų kiekį degalų reikiamų momentu”, - teigė P.Čėsna.

Konkurencijos taryba baigia tyrimą

Konkurencijos taryba liepos viduryje planuoja pristatyti preliminarias degalų kainų Baltijos šalyse tyrimo išvadas.

"Mūsų specialistai tyrimą pradėjo pernai liepos 15 dieną, jo įvykdymo terminas buvo kelis kartus pratęstas, nes šio tyrimo labai didelės apimtys", - Eltai sakė Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmyra Kvietkauskienė.

Pasak jos, tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai į degalų kainų skirtumo problemą atkreipė dėmesį Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Liepos viduryje bus pristatomos preliminarios specialistų išvados, dar nepatvirtintos Konkurencijos tarybos.

Benzino ir dyzelino kainoms viršijant rekordus, trečiadienio popietę populiariausias 95 markės benzinas šalies degalinėse pabrango dar 2 centais.

Rinkos dalyviai kelia klausimus dėl akcizų bei kainų skirtumų Lietuvos, Latvijos ir Estijos degalinėse. Latvijos ir Estijos degalinių tinkluose benzino kainos šiuo metu - maždaug 13 centų mažesnės nei Lietuvos degalinėse.

"Mes degalus parduodame visur vienoda kaina", - Eltai sakė "Mažeikių naftos" komunikacijos tarnybos vadovas Giedrius Karsokas. Jis neigia kai kurių degalinių operatorių teiginius, kad užsienyje "Mažeikių nafta" produkciją parduoda šiek tiek pigiau nei Lietuvoje.

"Manau, kad didmeninės kainos tikrai nevienodos. Jos priklauso nuo to, kokia degalinė, kokį kiekį perka, nuo susitarimų ir kitų priežasčių", - vertino Lietuvos naftos produktų mažmeninių prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas. Tačiau jis tikino, kad Baltijos šalyse degalų kainų skirtumai nėra labai dideli, ir tai lemia skirtingos sąlygos šalyse.

"Latvijoje benzino mokestis dėl akcizo - maždaug 5 centais mažesnis, gali būti, kad tai lemia skirtumą", - tikino G. Karsokas. Jo teigimu, akcizo skirtumas susidarė apibrėžiant jį įstatyme - Latvijai pasisekė dėl valiutos kurso skaičiavimo.

"Lukoil Baltija serviso", valdančio prekinio ženklo "Lukoil" degalines Lietuvoje, generalinio direktoriaus pavaduotojas Romas Turlinskas Eltai sakė, kad galimi skirtumai susidaro ir dėl akcizo, ir dėl kitų priežasčių. "Latvijoje dar nėra galutinio sprendimo dėl valstybinio degalų rezervo, be to, jie įsiveža daugiau pigesnio dyzelino iš Baltarusijos", - kalbėjo R. Turlinskas.

Jo teigimu, tai, kad lietuviški degalinių tinklai turi laikyti degalų rezerve, įšaldo dalį lėšų ir dėl to kuras tampa brangesnis.

Pasak G.Karsoko, Lietuva negali įsivežti pigesnio benzino iš Rytų dėl to, kad jo kokybė neatitinka nustatytų ES standartų. Iš Baltarusijos lietuviai įsiveža nedidelę dalį dyzelino. M.Palijanskas sakė, kad Latvijoje degalų kokybės reikalavimai liberalesni nei Lietuvoje.

Didesnę dalį visos benzino kainos sudaro akcizai, kuriuos yra nustačiusi ES. Opozicijoje esantys politikai bei vežėjai siekia, kad valdžios atstovai imtų mažinti šiuos akcizus.

Didmeninės benzino kainos kilimo maratonas daugiau nei mėnesį nesiliauja. "Mažeikių naftos" prekybos namai ketvirtadienį 95 markės benziną parduoda už 2,64 lito už litrą. Dyzelino kaina kelias dienas stabili ir siekia 2,62 lito už litrą. Degalinių operatoriai tvirtina, kad, esant tokioms didmeninėms kainoms, degalinėse benzinas turėtų kainuoti 3 litus. Kol kas jie tikina išlaiką kainas savo maržos sąskaita.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją