Vadinamajame juodųjų dėmių žemėlapyje - 36 sankryžos, kur įvyksta daugiausiai automobilių susidūrimų, ir 30 gatvių ruožų, kur dažniausiai nukenčia pėstieji.
Tyrimas atliktas Kauno miesto savivaldybės užsakymu. Iki metų pabaigos ketinama parengti priemonių ir veiksmų planą, kaip pavojingiausiose miesto gatvių vietose padidinti saugumą.
„Kai turėsime priemonių ir veiksmų planą, galėsime numatyti lėšas miesto biudžete ir išspręsti šias problemas", - teigė Kauno miesto tarybos narys, Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis.
Anot Kauno Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko, vienos avaringiausių vietų mieste išlieka nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos.
„Jų priežiūrai, ypač piko metu, skiriame didelį dėmesį - vyksta papildomi patruliavimai. Tačiau yra ir gerų žinių. Saugumo situacija po truputį gerėja, pavyzdžiui, Taikos prospekte. Todėl parengtas juodųjų dėmių žemėlapis tik dar labiau prisidės prie mūsų visų saugumo", - teigė pareigūnas.
Juodoji dėmė - tai kelio ruožas, kuriame per pastaruosius ketverius metus įvyko ne mažiau kaip keturi eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės.
Daugiausiai žmonių per pastaruosius ketverius metus nukentėjo Kęstučio ir A. Mickevičiaus gatvių, K. Baršausko ir Pašilės gatvių bei Pramonės ir Savanorių prospektų sankryžose.
Pasak savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, artimiausiu metu bus atliktas išsamus juodųjų dėmių tyrimas, nustatytos reikalingos saugos priemonės bei naudojant kaštų ir naudos analizę, bus sudaryta saugos priemonių diegimo prioritetų eilė.
„Kiekvienas eismo saugumui išleistas euras turi duoti maksimalią naudą eismo saugumui. Analogiškos metodikos taikymas užmiesčio keliuose davė akivaizdžių rezultatų", - akcentavo Kauno miesto vicemeras Povilas Mačiulis.
