Dėl visko kaltas „jet lag“ efektas
„Jet lag“. Būtent šis angliškas terminas yra plačiai paplitęs visuomenėje ir praktiškai tapęs tarptautiniu. Jis apibūdina organizmo paros ritmo sutrikimą perskridus keletą skirtingų laiko juostų. Pasak gydytojų, dėl nukrypimų nuo paros ritmo gali pakilti kūno temperatūra, atsirasti širdies ritmo, kraujo spaudimo, virškinimo sutrikimų, be to gali sušlubuoti hormonų veikla, pakisti emocinė ir psichologinė būklė, apimti mieguistumas. Teigiama, jog dviejų laiko juostų keitimas organizmui turi nedidelį poveikį, tačiau keliaujant per tris ir daugiau juostų galimai jausite stipresnį „jet lag“ efektą.
Verta priminti, jog neigiamas efektas bus mažesnis keliaujantiems į vakarus. Tokiu būdu keliautojai išlošia papildomas tris valandas ir jų para prailgėja. Ir priešingai – skrendant į rytus laikas tiesiog prarandamas, todėl organizmui tenka stoti į kovą su nuovargiu.
Specialūs mokymai orlaivių palydovams
Paprastiems keleiviams su „jet lag“ efektu tenka susidurti tik retkarčiais, o orlaivių palydovams tai įprasta kasdienybė. Ne vienerius metus stiuardese dirbanti tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė Rasa pasakoja, jog apmokymų metu stiuardesės ir stiuardai yra ruošiami tokiems išgyvenimams.
„Mokymu metu mums kartojo, jog pirmiausiai reikia sveikai maitinis, sportuoti ir nusistatyti tam tikrą rutiną net ir ne rutinoje. Pavyzdžiui, prieš užmiegant laikytis tam tikrų įpročių: nuolat išgerti puodelį arbatos, išsimaudyti po karštu dušu, klausytis tos pačios muzikos ir panašiai. Svarbu įpratinti savo kūną, jog po tam tikrų procedūrų jis įprastų miegoti“.
Rasos teigimu, darbdaviai stengiasi orlaivių palydovams sudaryti tokius skrydžių grafikus, kad organizmas patirtų kuo mažiau streso ir bent kelias paras būtų įprastoje laiko juostoje, o tik po skristų į kitas laiko juostas, tačiau išimčių tokiame įtemptame darbe pasitaiko išties dažnai.
Norint išlošti laiko, tenka save apgauti
Organizmo adaptavimasis prie staigių laiko kaitų yra labai individualus. Specialistų teigimu, jei žmogus vyksta poilsiauti, prisitaikyti prie pakitusio laiko yra daug lengviau nei vykstant svetur darbo reikalais.
„Pradėjusi skraidyti išvis nežinojau tokio dalyko kaip laiko skirtumai. Juk pirmiausia buvau gyva kelionėmis: norėjosi tiek daug visko pamatyti, aplankyti, paragauti − miegas mažiausiai rūpėjo. Tik po keleto metų aktyvaus darbo lėktuvuose supratau, jog derėtų skirti daugiau dėmesio sveikatai. Ėmiausi savitaigos meno. Bandau keltis anksti ryte, jei žinau, jog vėlai naktį laukia skrydis. Tada imuosi skirtingų veiklų. Jei jų neturiu, susigalvoju įvairių reikalų, kad pavyktų maksimaliai nuvargti. Tokiu būdu kiek pavargstu ir tarsi savaime pajuntu poreikį nusnūsti pietų miego. Arba išbūnu visą naktį nemiegojusi, o po to ilsiuosi dieną. Atskridus ten, kur jau naktis, o organizmui dar tik diena, ir vėl tenka sau meluoti: užtraukiu užuolaidas, žiūriu daug filmų, skaitau knygas. Dar labai gera priemonė – imti vartyti kompanijos dokumentus ar rašyti diplominį darbą – iškart ima snaudulys! Tačiau jeigu atvirai, po kiekvieno skrydžio stiuardesės jaučiasi pakankamai pavargusios, todėl net ir „pralošus“ kelias valandas, vis tiek norisi poilsio“, – apie kitokią laiko filosofiją pasakojo Rasa.
Painiavos išvengti padeda du laikrodžiai ir žadintuvas
Pokalbio metu Rasa patikino, jog sunkiausiai įveikti sekasi skrydžius į rytus. „Japonija, Singapūras, Australija – šios kryptys man daro didžiausią poveikį grįžus į įprastą laiko juostą (UTC)“.
Pasiteiravus, kaip laiką skaičiuoja skrydžio įgula, Rasa tikino, jog pilotai vadovaujasi UTC±0 laiku, t.y. viena iš pasaulio laiko juostų, sutampančia su „pasauliniu“ laiku. Ji, kaip skrydžio palydovė, segi laikrodį, rodantį du laikus: vieną, kuriuo tuo metu gyvena, ir kitą – tokį, į kurį skrendama.
„Manęs niekada nenuvylė žadintuvas, juo pasitikiu norėdama nepramigti skrydžio. Tiesa, vadovaujuosi taisykle: „Once you snooze, you can loose“ (liet. jei dar užsnūsi, tai ir nepabusi). Taigi, vos išgirsti jį skambant, privalai keltis – nesvarbu, jog nustatyti dar bent dešimt skambėjimų kas penkias minutes“.
Visgi daugybę metų nardydama padangėmis Rasa prisipažįsta neišvengusi pokštų, susijusių su laiku: „Yra tekę susipainioti ir į darbą ateiti viena diena per anksti. Be to, sykį į parduotuvę išėjau ne 5 valandą vakaro, o ryto“, − patirtimi dalinosi Rasa.
Keliaujantiems svarbu atminti, kad jie yra savo laiko šeimininkai
Anot pašnekovės, ilgos kelionės vargina tuos, kurie netinkamai nusiteikia. „Svarbiausia yra džiaugtis kelione, o ne skaičiuoti laiką. Nederėtų persistengti ruošiant organizmą – atsipalaiduoti padės paprasti dalykai, pavyzdžiui, galima pasiimti savo pagalvę, reguliariai gurkšnoti vandenį, o retkarčiais galbūt ir šampaną, neniurzgėti dėl per mažos kėdės ar nedraugiško kaimyno. Tiesa, jei jūsų laukia labai ilgas skrydis, siūlau prieš jį nemiegoti – tuomet lėktuve galėsite paprasčiau užmigti“, − pasakojo kone kasdien skraidanti Rasa.
Kaip jūsų vidiniam laikrodžiui prisitaikyti prie naujo režimo, reikia atrasti savarankiškai, nors šiandien internete galite rasti apsčiai patarimų. Vieni siūlo dar prieš kelionę palaipsniui keisti miegojimo įpročius, antri – griežtai vengti alkoholio, raminamųjų ar svaigalų, o dar kiti pataria vartoti melatonino turinčių preparatų, kurie sureguliuoja miego režimą.
Tuo tarpu „British Airways“ 2015 metų pradžioje įdiegė elektroninį patarėją, kuris, teigiama, leidžia sušvelninti „jet lag“ efektą. Išbandykite, gal jums padės įveikti „jet lag“.
