Kauno geležinkelio stotyje rengiama ruožo Lietuvos teritorijoje atidarymo ceremonija, kurioje dalyvaus už transportą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Violeta Bulc, premjeras Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.
A. Butkevičius: eismas priklauso nuo Lenkijos
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad baigus europinės vėžės „Rail Baltica“ atkarpą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, keleivinių ir krovininių traukinių eismas priklausys nuo to, kaip greitai Lenkija sugebės atlikti darbus savo teritorijoje.
„Rail Baltica“ pagaliau nuo kalbų virto realiu pavyzdžiu, kada jis yra baigtas ir pastatytas. Kitas etapas dabar turi būti žengtas logistikos srityje. (...) Čia laukia stiprus darbas su Lenkija, nes mes manome, kad Lenkija kuo greičiau nuo Bialystoko (Balstogės - BNS) iki Lietuvos sienos turėtų rekonstruoti geležinkelį, nes toje atkarpoje yra labai mažas greitis“, - penktadienį po susitikimo su už transportą atsakingą Europos Komisijos nare Violeta Bulc Vilniuje žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Jo teigimu, eurokomisarės buvo paprašyta paraginti Lenkiją investuoti į šio ruožo rekonstrukciją.
„Tikime, kad po tos rekonstrukcijos keleivinis traukinys bus atidarytas, nes keleiviniams traukiniams yra pageidavimas ir reikalavimas, kad vidutinis greitis būtų 160 km per valandą, bet dar geriau, kad būtų 240 km per valandą. Kada tiksliai tas bus, šiandien būtų sudėtinga įvardinti“, - kalbėjo premjeras.
V. Bulč teigė negalinti pasakyti, kada „Rail Baltica“ ruožo darbai Lenkijoje bus baigti.
„Negaliu jums pateikti tiesioginio atsakymo dėl datos, bet kiek esu informuota, viskas vyksta pagal susitarimą“, - penktadienį žurnalistams sakė V. Bulc.
Didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos įmonė „Kauno tiltai“ bei koncerno „MG Baltic“ valdoma Kauno statybos įmonės „Mitnija“ už beveik 109,5 mln. eurų atnaujino Marijampolės geležinkelio stotį bei rekonstravo ruožą Marijampolė-Šeštokai.
Prancūzijos kapitalo kelių ir geležinkelių statybos bendrovių Čekijos „Eurovia“ ir „Eurovia Lietuva“ konsorciumas už 57,2 mln. eurų atnaujino 18,5 kilometro ruožą Kazlų Rūda-Mauručiai.
Viena didžiausių šalyje kelių ir geležinkelių statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ už 38,2 mln. eurų nutiesė 10,6 kilometro ruožą Mauručiai-Jiesia, o Gargždų statybos bendrovės „Hidrostatyba“ ir jos antrinės įmonės „Šilutės automobilių kelių“ konsorciumas - už 60,3 mln. eurų rekonstravo 14,2 kilometro geležinkelį Jiesia-Kaunas.
„Lietuvos geležinkelių“ antrinė bendrovė Geležinkelio tiesimo centras už 13,8 mln. eurų atnaujino Šeštokų geležinkelio stotį bei už 29,9 mln. eurų pastatė ruožą nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Mockavos.
Toliau numatoma tiesti trasą nuo Kauno iki Latvijos sienos, kur ji tęsis per Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje sieks 366 kilometrus: nuo Lenkijos sienos iki Kauno - 120 kilometrų, o nuo Kauno iki Latvijos sienos - dar 246 kilometrai.
„Rail Baltica“ geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Estiją bei Suomiją.