Vykdant rekonstrukciją, bus ribojamas greitis, statomi specialūs ženklai, laikini atitvarai. ėl skaudžių avarijų gyventojai šį kelią yra praminę „mirties keliu“.

Kelyje „Via Baltica“ per 13 metų žuvo 339 žmonės. Rekonstrukcija turėtų būti baigta iki 2018-tų metų.

Egidijus Skrodenis
„Pats pavojingiausias ruožas nuo Kauno iki Marijampolės bus pradėtas rekonstruoti. Jis bus rekonstruojamas į keturių juostų magistralę su atskirtais priešpriešiniais srautais, aplinkine infrastruktūra vietiniam eismui ir pėsčiųjų viadukais virš kelio, kad išvengtume pačių pavojingiausių žūčių, susijusių su pėsčiaisiais. Tikimės, kad iki 2018 m. visas ruožas nuo Kauno iki Marijampolės virs saugia, šiuolaikiška automagistrale“, – LRT RADIJUI sako E. Skrodenis.

Lietuvos automobilių kelių direkcija praneša, kad rekonstrukcija pradėta Kauno rajone tarp Stanaičių ir Juragių gyvenviečių esančių „Via Baltica“ kelio ruožų 17,34–23,40 km ir 21,84–23,40 km.

Pasak pranešimo, šis magistralinis kelias A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai“ yra viena intensyviausių Lietuvos magistralinių kelių arterija, kuriame užfiksuojama daugiausia krovininių transporto priemonių, o jų srautai kasmet auga.

E. Skrodenio teigimu, kasmet krovininio transporto srautai šiame kelyje padidėja apie 5 procentus.

Pasak pranešimo, projekto metu bus rekonstruoti Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai šešių kilometrų ruožas nuo 17,34 iki 23,40 kilometro. Konkursą laimėję bei sutartį pasirašę AB „Kauno tiltai“ per 9 mėnesius įsipareigojo rekonstruoti vieno lygio sankryžas, pastatyti pėsčiųjų viadukus Stanaičiuose (18,34 km) ir Juragiuose (20,85 km), viaduką virš geležinkelio Mauručiuose (22,70 km) ir tunelinį viaduką (23,10 km), įrengti triukšmą slopinančias sienutes, apšvietimą Stanaičių ir Juragių gyvenvietėse, jungiamuosius kelius, pėsčiųjų ir dviratininkų taką, rekonstruoti inžinerinius tinklus.

Kelias „Via Baltica“ yra Europos tarptautinio greitkelio E67 dalis. Greitkelis eina nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Projekto partnerės yra Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Kelias yra įtrauktas į tarptautinės reikšmės kelių tinklą (TEN-T) ir pripažintas europinės reikšmės magistrale.