Valdžios palaikymo niekaip nesulaukiantis Seimo narys, krentant pasaulinei naftos kainai, vėl tikina, kad mažmenininkai piktnaudžiauja savo padėtimi rinkoje. Tuo metu Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigia, kad rinką reikia ne reguliuoti, o skatinti konkurenciją.

Stasys Brundza

„Laisvos rinkos dėsniai neveikia ir septynerių metų duomenys rodo, kad yra piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, - spaudos konferencijoje kalbėjo S. Brundza. - Nuo birželio vidurio jau stipriai krito naftos kainos, o jei pasižiūrime į degalų kainas Lietuvoje, tai jos stabiliai ir gražiai laikėsi iki liepos pabaigos“.

Paskutinį kartą iniciatyvos, kad būtų reguliuojamos naftos kainos, parlamentaras ėmėsi pernai rudenį, pateikęs Vyriausybei analizę apie degalų kainų pokyčius, tačiau S. Brunza norimo rezultato nesulaukė.

Vyriausybės pozicija aiški – degalų kainos neturi būti reguliuojamos, o turi priklausyti nuo laisvos rinkos sąlygų. Nepatenkintas tokiu iš Vyriausybės gautu atsakymu Seimo narys vėl žada kreiptis į Vyriausybę su tuo pačiu klausimu.

Seimo narys norėtų, kad degalų kainas reguliuotų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Konkurencijos tarybos vadovas Š. Keserauskas nemato logikos Seimo nario pasiūlyme ir teigia, kad kainų kontroliavimas turėtų atvirkštinį efektą.

„Jeigu rinka nėra tobula, tai turi būti daugiau konkurencijos. Reguliavimas konkurenciją panaikina iš viso. Europos Sąjungoje nėra nei vienos šalies, kurioje degalų kainos būtų reguliuojamos“, - tikino jis.

Šarūnas Keserauskas

Pasak Š. Keserausko, užuot reguliuojant degalų kainas reikėtų valstybei galvoti kaip šalyje sukurti daugiau konkurencijos.

„Reikėtų galvoti, kaip leisti daugiau žaidėjų įeiti į rinką, - kalbėjo jis. - Taip, žaidėjų gali būti daugiau, bet kokia riba negaliu pasakyti“.

Š. Keserauskas priminė, kad mažai šaliai, kaip Lietuva, sunku pritraukti daug naujų žaidėjų.

Kaip vieną iš galimybių mažėti degalų kainoms Konkurencijos tarybos vadovas paminėjo kai kuriose užsienio šalyse naudojamą prekybos centrų praktiką: jie šalia parduotuvių turi savo prekės ženklo degalines, kurios norint pritraukti kuo daugiau klientų siūlo konkurencingas kainas.

„Pasisekė mums ar nepasisekė, bet Lietuva yra santykinai nepatogioje geografinėje padėtyje. Alternatyvūs konkurenciniai šaltiniai yra toliau nuo Lietuvos nei Latvijos ir Estijos – jos yra arčiau Šiaurės šalių, kur gali pigiau atvažiuoti benzinas ar dyzelinas“, - degalų kainų skirtumus Baltijos šalyse komentavo pašnekovas.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė savo ruožtu pabrėžė, kad galutinės degalų kainos tiesiogiai nepriklauso nuo pasaulinės naftos kainų pokyčio. Degalų mažmeninės kainos sudedamosios dalys yra ir kiti, fiksuoti kaštai.

Daiva Jokšienė

„Beveik pusę kainos dalies sudaro mokesčiai – PVM ir akcizas. Jei žiūrėsime į kaimynines šalis, tai Baltijos šalyse PVM vienodas. Akcizas dyzelinui Lietuvoje mažiausias ir atitinka ES minimumą. Benzino akcizas Lietuvoje nustatytas didesnis nei ES minimalus ir tuo pačiu didžiausias tarp Baltijos šalių“, - teigė ji.

D. Jokšienė aiškino, kad degalų kainos degalinėse priklauso ir nuo kitų faktorių, kuriuos reguliuoja valstybė.

Pavyzdžiui, importuojant degalus prekybininkams tenka prievolė kaupti dalį rezervuose. Kitose šalyse ši funkcija 100 proc. tenka valstybei. Lietuvoje valstybė kaupia 1/3, o verslas – 2/3 reikiamo rezervo.

„Įmonės prisiima rizika, jei sukaupus atsargas kaina krinta. Be to, yra ir saugojimo kaštai. Gal dėl to Lietuvoje ir nėra tiek daug importuojama degalų“, - kalbėjo įmonių atstovė.

Pasak jos, su degalais dirbančioms bendrovėms Lietuvoje galioja pakankamai griežti reikalavimai.

„Rezervuarus privalu sutvarkyti kas penkerius metus, kai kitose šalyse tai nėra reglamentuojama, pats verslas atsakingas už kokybiško produkto pateikimą arba terminas 10 ir daugiau metų“, - argumentavo D. Jokšienė.

Taip pat pašnekovė priminė, kad Lietuvoje degalinėse esanti informacija prilyginama išorės reklamai, kas taip pat sukuria mažmenininkams fiksuotus kaštus, kai kitose valstybėse tokio reguliavimo nėra.

Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fafaras, raštu atsakydamas į S. Brundzos teiginių dėl degalų kainų, rašo, kad nafta ir degalai yra visiškai nepanašūs bei skirtingai paskirčiai naudojami dalykai, todėl jie sudaro atskiras rinkas.

„Dėl šios priežasties degalų kainos tiesiogiai neatspindi naftos kainų ir nekinta tučtuojau, kai tik pasikeičia naftos kaina. Šiuo metu, kai žaliavinė naftos kaina yra žemesnė, ji sudaro apie 25 proc. didmeninės naftos produktų kainos. Jeigu žaliava pabrangs, kartu padidės ir jos dalis didmeninėje kainoje“, - rašo įmonės vadovas.