„Nasdaq“ duomenimis, Brent rūšies naftos kaina nukrito iki 48,43 JAV dolerio už barelį. Dar prieš mėnesį kaina siekė 59 JAV dolerius.
Krentančios pasaulinės naftos kainos įtaka matyti ir „Orlen Lietuva“ skelbiamose didmeninėse degalų kainose.
Kaip skelbiama bendrovės internetiniame puslapyje, rugpjūčio 7 d. dyzelino didmeninė kaina siekė 0,905 eur/l, kai liepos 9 d. – 0,955 eur/l.
Apie 9 euro centus per mėnesį krito ir A95 benzino kaina (rugpjūčio 7 d. – 1,103 eur/l, liepos 9 d. – 1,196 eur/l).
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė vairuotojams taip pat siunčia gerą žinią.
„Taip, tikrai pamatys (degalų kainų kritimą degalinėse – red.). Jau dabar, jei žiūrėtume nuo rugpjūčio pradžios ir lygintume su liepos mėnesio vidurkiu, tiek benzino, tiek dyzelino kainos nukrito kiek daugiau nei 4 euro centais”, – kalbėjo ji.
Pasak pašnekovės degalų kainos mažėja diena iš dienos.
„Ir lyginant savaitgalio kainas, šiandien (pirmadienį – red.) benzino kainos dar sumažėjo daugelyje degalinių“, – pastebėjo D. Jokšienė.
Vis dėlto Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė paminėjo, kad degalinėse kuro kainos nekrenta tiek pat, kiek didmeninė naftos kaina.
„Mažmeninė degalų kaina nuo naftos kainos priklauso 40 proc. Kita dalis – mokesčiai, kurie yra fiksuoti, nebent keičiamas PVM arba akcizas. O didmeninė kaina jau irgi priklauso nuo naftos kainos. Jei ši krenta, tai didmeninė kaina po kurio laiko nukrenta. Kai tik didmeninė kaina nukrenta, iš karto tai atsispindi mažmenoje“, – aiškino pašnekovė.
Pasak D. Jokšienės, dyzelino didmeninė kaina pradėjo kristi šiek tiek anksčiau nei benzino.
„Dyzelinas pradėjo pigti anksčiau, benzinas – kiek vėliau. Dabar jau matome nuo rugpjūčio mėnesio, kad kainos mažėja“, – pridėjo ji.
Žvelgia, ko laukti ateityje
„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis aiškino, kad pasaulinės naftos kainos kritimui įtakos turėjo tai, kad naftos pasiūla nesumažėjo taip, kaip buvo tikimasi šių metų pradžioje.
„Pasiūlą didino, pirmiausia, OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacija) valstybės. Saudo Arabija ir kitos mažesnės valstybės nemažino pasiūlos, kaip darydavo praeityje, siekdamos stabilizuoti ar padidinti naftos kainą, o šiuo metu tikimasi kitos strategijos – bandoma išlaikyti turimą rinkos dalį. Net gi krentant naftos kainoms, jos išgauna daugiau naftos tam, kad neprarastų turimos rinkos dalies JAV, kuri išgauna skalūnų naftą“, – komentavo pašnekovas.
„Nepaisant to, kad pasaulio ekonomika auga, bet naftos vartojimas taip sparčiai neauga, kaip buvo galima tikėtis. Prie to prisideda lėtėjantis Kinijos ekonomikos augimas ir turime situaciją, kai jau daugiau nei pusę metų naftos išgaunama daugiau nei jos suvartojama. Besipildant turimiems rezervams kyla net tokių klausimų, kur reikės dėti tą naftą, kai bus užpildyti visi tušti rezervuarai. O manoma, kad prie tokios padėties artėjama“, – tęsė N. Mačiulis.
Kaip kalbėjo ekonomistas, prie naftos kainos kritimo prisidėjo ir sėkmingai įvykusios derybos su Iranu ir tikimasi, kad ši šalis taip pat prisidės prie naftos pasiūlos augimo.
„Tikrai niekas negali pasakyti, ar jau pasiekėme žemiausią tašką, ar gali būti dar žemiau, bet bent jau dabartinės aplinkybės rodo, kad naftos kainų augimui erdvės pakankamai mažai, nes pasiūla išlieka daug didesnė nei paklausa, – sakė N. Mačiulis. – Vis tik ilgesniu laikotarpiu, 2016 m. tikriausiai naftos kaina pradės didėti, nes nemažai naftą išgaunančių įmonių patiria didesnes sąnaudas nei dabartinė naftos kaina. Tai reiškia, kad jos laikui bėgant pasitrauks iš rinkos. Be to, matome ir kitą aiškią tendenciją – įmonės mažiau investuoja į naujus telkinius, naujų telkinių eksploatavimą bei gavybą. Tai reiškia, kad laikui bėgant pasiūlos augimas sumažės, o tada ir naftos kaina pakils“.
