„Uždelsta buvo spręsti įmonės problemas, iš 11 laivų liko 5. Palyginkime: turime tris panašias privačias krovos kompanijas, kurios dirba sėkmingai. Taigi Susisiekimo ministerijos aplaidumas privedė prie to, kad šiandien Vyriausybė buvo priversta ieškoti būdų, kurie, atrodo, galimai neatitinka Europos Sąjungos teisės, o taip pat prieštarauja mūsų vidaus įstatymams“, – antradienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Ji paminėjo Konkurencijos tarybos laišką, pagal kurį, norint valstybės lėšomis gelbėti bendrovę, būtina leidimo kreiptis į Europos Komisiją (EK). Gelbėjant „Lietuvos jūrų laivininkystę“ ji įžvelgia ir savivaldos Turto valdymo įstatymų, pagal kuriuos valstybės turtas turi būti naudojamas efektyviai, pažeidimus.
„Taigi dar papildomai įkišti 3 milijonus eurų, o tai yra 10 milijonų litų į įmonę, kurioje valstybė turi tik 56 proc., kur laivai jau nebeatitinka konkurencingumo kriterijų, kur visiškai aišku, kad anksčiau ar vėliau ši įmonės bankrutuos... Todėl vėl kišti tokiu būdu pinigus tikrai negalima, o gelbėti žmones privalu“, – sakė D. Grybauskaitė.
Pasak D. Grybauskaitės, pirmiausia gelbėti reikėjo žmones ir tą reikėjo daryti anksčiau – nelaukiant, kol mūsų laivai ir laivininkystės turtas bus areštuotas. Šalies vadovės teigimu, dar 2013 m. buvo informacijos ir dėl įmonės problemų kreiptasi į Vyriausybę.
„Tai, kad iš Susisiekimo ministerijos 12 valdomų įmonių kasmet beveik dvigubai mažėja dividendų mokėjimas į valstybę reiškia, kad visi valstybės piliečiai šiandien susimeta tuos tris milijonus ir sumoka iš savo kišenės už nekompetenciją, pradelsimą ir negebėjimą valdyti tokios įmonės“, – kritiką Susisiekimo ministerijai žėrė D. Grybauskaitė.
Antradienį DELFI pranešė, kad gelbėjant prie bankroto ribos atsidūrusią valstybės įmonę „Lietuvos jūrų laivininkystę“ su kitos valstybės įmonės pagalba, galimai yra pažeidžiama Europos Sąjungos teisė. Tai yra pastebėję Konkurencijos tarybos ekspertai, už tokius be EK leidimo atliekamus veiksmus grėstų milijonai eurų baudų.
