„Matome, kad šiai ministerijai priklausančios stambios, svarbios įmonės, kurios į Lietuvos biudžetą turi mokėti dividendus, praktiškai kasmet jų moka vis mažiau ir mažiau. Tai yra rodiklis, kad ministerija negeba valdyti savo įmonių, tai daro neefektyviai, ir politinė ministerijos hierarchija nesugeba tvarkytis. Rudenį, matyt, ateis laikas, kai kažkas turės atsakyti“, - LRT radijui sakė D. Grybauskaitė.
Anot Prezidentės, Susisiekimo ministerijai valdyti yra priskirta net 12 įmonių, kurios labai svarbios tiek dėl turto, tiek dėl darbuotojų skaičiaus. D. Grybauskaitės pastebėjimu, šių įmonių valdymas - labai vangus, neefektyvus ir netgi aplaidus.
„Ryškiausias pavyzdys - įstrigę net penki Lietuvos laivai. Susisiekimo ministerija turi daugiau kaip pusę bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcijų ir praktiškai yra pagrindinis savininkas. Žinome, kad problemos šioje įmonėje prasidėjo jau gerokai seniau. Kelių ministrų valdymas buvo labai nesėkmingas, buvo prisiskolinta, bet niekas to nesprendė, niekas nesirūpino laivais, įmone. Susisiekimo ministerija į šį procesą žiūrėjo pro pirštus“, - tvirtino D. Grybauskaitė.
Šalies vadovės teigimu, Susisiekimo ministerija apie šią situaciją neprakalbo tol, kol informacija nepasirodė viešojoje erdvėje. Prezidentė akcentavo, kad šiuo metu labiausiai turi rūpėti žmonės, įstrigę laivuose.
„Turiu žinių, kad kai kurie kone priversti gerti vandenį iš įvairios įrangos, nes negali įsigyti geriamo vandens. Pažadai, kad pinigų bankai jau paskolino ir jie išsiųsti, - gražūs, bet neatitinka tiesos. Dalis laivų, ypač esančių ne europinėje teritorijoje, ne Europos Sąjungos (ES) šalyse, yra patekę į labai sudėtingą padėtį. Susisiekimo ministras ir ministerija turi prisiimti visą atsakomybę, pirmiausia - už Lietuvos žmones“, - nurodė D. Grybauskaitė.
Pasak Prezidentės, atskirų laivų ir pačios įmonės likimas - sudėtingas klausimas, nes aplaidžiai į bendrovės valdymą buvo žiūrima jau kurį laiką. Šalies vadovė svarsto, kad tai galėjo vykti net 10 metų. D. Grybauskaitės tvirtinimu, ar bus įmanoma išgelbėti įmonę, atskirus laivus, bus sprendžiama vėliau, nes šiuo metu susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus yra paprašyta, kad ministerija pradėtų tirti situaciją.
„Vasarą, kai Lietuvos žmonėms yra sunku užsienyje, jokių atostogų ministerijai negali būti. Žmonės yra mūsų atsakomybė. Jei reikia, prisijungs Užsienio reikalų, kitos ministerijos, bet pirminė atsakomybė, žinoma, tenka Susisiekimo ministerijai“, - tvirtino Prezidentė.
D. Grybauskaitė pripažįsta, kad kita su Susisiekimo ministerija susijusi problema - „Lietuvos geležinkeliai“. Prezidentės teigimu, dėl šios įmonės vadovų aplaidumo, netoliaregiškumo ir negebėjimo komunikuoti su Europos Komisija (EK) prarasta net 172 mln. eurų.
„Tai - įmonė, kuri praktiškai tampa valstybe valstybėje. 100 proc. jos akcijų priklauso valstybei, bet bendrovė yra visiškai nekontroliuojama. Jau matėme, kad EK atmetė keletą projektų, kurie visiškai neatitiko „Rail Baltica“ programos, pagal kurią turėjo būti pateiktos paraiškos būtent Lietuvai skirtiems resursams panaudoti. (...) Lietuva prarado beveik pusę lėšų - 172 mln. eurų. Tai - beveik 500 mln. litų. Kas gali sau leisti švaistytis tokiais pinigais?", - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė pabrėžė, kad Susisiekimo ministerija iš "Lietuvos geležinkelių" nereikalauja atsakingumo. Anot D. Grybauskaitės, jei susisiekimo ministras nesugeba pareikalauti atsakomybės iš šios bendrovės vadovų, jis pats asmeniškai rudenį turės prisiimti atsakomybę už lėšų praradimą.
