Apie tai pranešta trečiadienį po prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi, kai ministerijos valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ pažerta kritikos.
Gąsdinanti bauda
Bauda „Lietuvos geležinkeliams“ gali būti skirta, jei Europos Komisija (EK), baigusi tyrimą dėl bendrovės dar 2008 m. išardyto Bugeniai - Rengė geležinkelio ruožo į Latviją, nuspręs, kad buvo pažeistos Europos Sąjungos (ES) antimonopolistines taisyklės.
Valstybės valdomai įmonei gresia bauda, kuri siektų iki 10 proc. įmonės pajamų.
„Lietuvos geležinkeliai“ nė neieško sprendimo ar susitarimo su Europos Komisija, kad milžiniškos baudos būtų išvengta“, - perdavė prezidentės žodžius jos patarėja Daiva Ulbinaitė.
„Lietuvos geležinkeliai“ DELFI komentavo, kad su EK bendradarbiauja ir paprašyti išvardijo, ką daro.
„Būna intensyvesni periodai, kaip pastarasis mėnuo, kai susirašinėjama po kelis kartus per savaitę ir susitinkama 1-2 kartus per mėnesį. Būna ir ramesnis laikotarpis, kai EK indikuoja, kad rengia mums paklausimus ar derina parengtą dokumentą savo vidinėje virtuvėje – tada mes laikome ranką ant pulso ir periodiškai, 1-2 kartus per mėnesį, klausiame, kada galime tikėtis juos gauti ir kuo galime būti naudingi“, - dėstė bendrovė raštu.
Įmonės teigimu, ankstesnės EK kadencijos periodu, 2014 m. pirmąjį pusmetį, „Lietuvos geležinkeliai“ du kartus kreipėsi į EK, siūlydami prisiimti įsipareigojimus dėl EK išankstiniame vertinime iškeltų problemų. Jei toks siūlymas būtų priimtas, byla būtų nutraukiama neskiriant baudos, nes jai neliktų pagrindo.
„Tarp šių pasiūlymų buvo ir įsipareigojimas atstatyti išardytą Rengės ruožą. Savo siūlyme „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, kad prireikus būtų pateiktas Vyriausybės pritarimas pritarimas siekiui atlikti Rengės rekonstrukciją ir buvo gautas preliminarus premjero sutikimas pateikti tokį raštą. Siūlymą EK parėmė ir susisiekimo viceministras Arijandas Šliūpas kartu su Lietuvos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungoje Raimundu Karobliu buvo susitikime su eurokomisaru konkurencijos reikalams Joaquínu Almunia. Deja, nei „Lietuvos geležinkelių“ veiksmai, nei politiniai vizitai nedavė laukiamo rezultato ir EK bendrovės siūlymus atmetė“, - nurodoma įmonės atsakyme.
Bendrovės teigimu, kai eurokomisare konkurencijai tapo Margrethe Vestager, bendrovė siekia atnaujinti dialogą su EK.
„Iš pirminių susitikimų šiemet birželį „Lietuvos geležinkeliai“ suprato, kad EK yra suinteresuota atnaujinti dialogą. Šiuo metu tebevyksta susirašinėjimas su EK Konkurencijos direktorato atstovais dėl galimo „Lietuvos geležinkelių“ įsipareigojimų turinio, kuris būtų priimtinas EK, - nurodė bendrovė atsakyme DELFI. - Taip pat „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė techninę ir ekonominę ekspertizes, atliktas atitinkamai lenkų ir latvių ekspertų, kuriais ne tik pagrindė objektyvią Rengės ruožo išardymo būtinybę, bet ir paneigė EK įtarimus dėl Lietuvos rinkos užvėrimo potencialiems kitiems vežėjams.“
Be to, R. Sinkevičius pridūrė, kad bendravimą su EK ketinama stiprinti, nes sprendimo galima tikėtis rudenį: „galimi įvairūs sprendimai - geležinkelių atstovas gali būti įdarbintas Briuselyje tuo klausimu, gali būti duoti pavedimai susisiekimo atašė, kas ir bus padaryta“.
Kai „Lietuvos geležinkeliai“ sustabdė eismą tarp Lietuvos ir Latvijos ir vėliau išmontavo bėgius, kurie iki šiol neatstatyti, įmonė informavo, kad naftos produktus galima gabenti per Joniškį, tačiau „Orlen Lietuva“ teigė, kad šis maždaug 250 kilometrų ilgio alternatyvus kelias per Šiaulius ir Joniškį įmonei yra per brangus.
2013 m. EK ėmė aiškintis, ar išardžius šį ruožą buvo apsunkintas konkurencingumas įmonėms Lietuvos ir Latvijos rinkose. Skundą dėl ruožo išmontavimo 2011 metais jai pateikė Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Kliuvo už gautos paramos mažumą
Priekaištai įmonei buvo išsakyti ir dėl paraiškų ES paramai gauti.
„Lietuvos geležinkeliai" yra atsakingi ir už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą: dėl atsainaus bendrovės požiūrio ir neatsakingai parengtų paraiškų Lietuva iš Infrastruktūros tinklų priemonių fondo per pirmąjį paraiškų teikimą negavo apie pusės prašytų pinigų, t. y. 172 mln. eurų, t. y. beveik 0,5 mlrd. Lt“, - dėstė D. Ulbinaitė.
Ji priminė, kad bendrovė dar turi galimybę gauti paramos iš šio fondo infrastruktūros modernizavimui per antrą paraiškų teikimą rudenį, jei bus pateiktos tinkamos paraiškos iš „Lietuvos geležinkelių".
Prezidentės nuomone, Susisiekimo ministerija turi kontroliuoti valstybės valdomas įmones.
„Problema yra ta, kad mes prašėme pinigų projektui „Rytų-Vakarų koridorius“, kuris nieko bendra su „Rail Baltica“ neturi. Mes prašėme 133 mln. eurų ir mes jų negavome, nes Europos Komisija niekada nežadėjo tokio projekto remti. Vietoje to, kad paprašytume pinigų su „Rail Baltica“ susijusiems projektams, mes paprašėme kitam projektui ir negavome“, - tvirtino A. Molis.
Rytų-Vakarų transporto koridorius Lietuvoje apima 412 km ilgio ruožą nuo Lietuvos sienos su Baltarusija (Kenos geležinkelio stotis) iki Klaipėdos uosto bei jo privažiavimo kelius.
„Rail Balticai“ Lietuvoje EK skirs 106 mln. eurų (85 proc.) paramos, tačiau neparems 75,3 mln. eurų vertės signalizacijos įrengimui „Rail Baltica“ trasoje nuo Lenkijos sienos iki Kauno.
Įmonės vertinimu, pagal pirmuoju šaukimu skirstytų lėšų kiekį pasiektas rezultatas yra geras.
„Daug ES šalių projektų negavo paramos pirmuoju šaukimu, tai jokiu būdu nereiškia, kad visa Europa rengia paraiškas atsainiai. Yra skirstomų lėšų limitas, tad iš principo negalėjo būti tenkinamos visos paraiškos“, - dėstė „Lietuvos geležinkelių“ konkursas.
Bendrovė nurodė, kad buvo neskirtas finansavimas rusiškos vėžės elektrifikavimui, nes EK nuomone, šiuos darbus rekomenduojama finansuoti iš Sanglaudos fondo.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, pinigai „Rail Baltica“ statybai nuo Kauno iki Latvijos bus reikalingi 2019 m.
