Laivo kapitonas Saulius Mačiukas portalui DELFI pasakojo, kad Susisiekimo ministerijos įmonei priklausantis laivas yra pakrautas cemento maišais, kurie turėjo keliauti į Gvinėją. Deja, dėl Lietuvos jūrų laivininkystės skolų laivas sustojo Portugalijos Aveiro uoste.
„Stovint (nuo gegužės mėnesio – red.) mums buvo periodiškai tiekiamas kuras, kad būtų palaikomas laivo gyvybiškumas. Laivas stovi uoste, tačiau susidarė tokia situacija, kad vakar (trečiadienį, liepos 15 d. - red.) mes perėjome prie avarinio tiekimo, kurio užteks dviem paroms. Ketvirtadienį turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl tiekimo – tarp pagrindinio akcininko Susisiekimo ministerijos ir banko“, - kalbėjo Portugalijoje įstrigęs laivo kapitonas.
Pasak jo, didžiausią nerimą kelia tai, kad artėja savaitgalis ir pasibaigus kurui gali tekti likti be būtinų patogumų.
„Mes galime likti be kuro, be šviesos, be šaldytuvų, viskas sustos, laivas bus katastrofiškoje padėtyje, suges produktai, negalėsime gaminti net valgio“, - kalbėjo pašnekovas.
S. Mačiukas skundėsi, kad, pasak jo, Susisiekimo ministerija nepasirūpino, kad laiku laivas sulauktų bent 25 tonų kuro, kuris reikalingas tolimesniam laivo stovėjimui, kol sprendžiami sulaikymo klausimai.
„Esame pakrauti cemento maišais. Turime vežti krovinį į Gvinėją. Laivas pakrautas, bet buvo sulaikytas, paimti pagrindiniai laivo dokumentai dėl Lietuvos jūrų laivininkystės įsiskolinimų“, - tęsė pašnekovas.
Portalas DELFI jau rašė apie Lietuvos jūrų laivininkystės sunkią finansinę padėtį. Liepos pradžioje Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad bendrovė turėtų bankrutuoti.
„Nelabai matau kitokių galimybių, Vyriausybė galbūt priimtų ir kitokį sprendimą, jei būtų matyti perspektyva, tačiau jos nėra. Tai galbūt sprendimą reikėtų priimti, kad nesikauptų daugiau nuostolių“, - DELFI liepos pradžioje sakė jis. Pasak ministro, nuostoliai bendrovėje nuolat kaupiasi nuo 2008 m.
Portalo rekvizitai.lt duomenimis, Lietuvos jūrų laivininkystėje šiuo metu dirba 227 darbuotojai.
Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivybos kontrolės skyriaus atstovas Rimvydas Jakštas teigė, kad laivas „Voruta“ Portugalijoje yra sulaikytas dėl pažeidimų.
„Atlyginimai nėra mokami įgulai. Pagal konvencijos pažeidimą, jei nėra mokami atlyginimai, laivas sulaikytas. Taip pat buvo pažeidimai techninio pobūdžiai, bet tai buvo lydintys. Pagrindinis buvo – atlyginimų mokėjimai“, - teigė jis.
Susisiekimo ministerija kol kas „Vorutos“ klausimo nekomentuoja.
Kreditų biuras „Creditinfo“ Lietuvos jūrų laivininkystę vertina kaip turinčią aukščiausią kredito riziką (10 klasė). Įmonės įstatinis kapitalas – 24 mln. eur.
Susisiekimo ministerijai priklauso 56,66 proc. įmonės akcijų, DFDS TOR Line – 5,53 proc.
SEB bankui bendrovė skolinga beveik 13 mln. eurų.
Valstybė padėti negali
Penktadienio vakarą Lietuvos jūrų laivininkystė per Vilniaus akcijų biržą išplatino pranešimą, kad deda visas pastangas, kad areštuotų įmonės laivų jūrininkai kuo greičiau grįžtų į Lietuvą.
„Susidarius itin sudėtingai AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) finansinei situacijai, Susisiekimo ministerija imasi visų įmanomų priemonių, kad bendrovei priklausančių laivų įgulos galėtų apsirūpinti būtiniausiais ištekliais ir saugiai grįžti į Lietuvą“, - rašoma pranešime.
Įmonė teigia, kad iškilusioms problemoms spręsti skubiai sušaukti LJL Stebėtojų tarybos ir Valdybos posėdžiai. Priimtas sprendimas derėtis su banku dėl papildomo finansavimo.
„Vyriausybė, valdanti 56,66 proc. Lietuvos jūrų laivininkystės akcijų, neturi galimybės finansiškai gelbėti šios įmonės, nes valstybei tiesiogiai remti verslo įmones draudžia Europos Sąjungos teisė“, - informuoja bendrovė.
Skelbiama, kad Susisiekimo ministerija ir SEB bankas sutarė, kad bendrovei palankiomis sąlygomis bus suteiktas trumpalaikis kreditas, būtinas laivų įguloms apsirūpinti maistu, degalais, draudimu ir kitomis skubiai reikalingomis priemonėmis.
Pranešama, kad prasidėjus pasauliniam laivybos rinkos nuosmukiui, nuo 2008 m. bendrovės veikla tapo nuostolinga, ir generuojamos pagrindinės veiklos pajamos buvo nepakankamos finansiniams įsipareigojimams vykdyti.
Norėdama sumažinti finansinę naštą, 2013-2015 m. Lietuvos jūrų laivininkystė pardavė šešis laivus.
