„Programėlės paskirtis yra vartotojams dalintis informacija apie realiu laiku kelyje esančius objektus, tokius kaip transporto grūstys, greičio matuokliai, policijos reidai, policijos automobiliai“, - dėstoma programėlės aprašyme.
Programėlės autoriai nurodo, kad šią aplikaciją kūrė penkių Kauno technologijos universiteto studentų komanda.
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis šią aplikaciją įvertino kritiškai.
„Kadangi ne visi girti už vairo sėdantys ir chroniškai greitį viršijantys moka anglų kalbą ar žino kas yra „Waze“, Lietuvos studentai sukūrė lietuvišką aplikaciją telefonams „Kur policija?“, leidžiančią nuolat pranešti ir sužinoti, kur eismo dalyvius stebi ar reidus atlieka kelių patruliai. Beliko šios programėlės administravimą perduoti policijai, kuri visus besinaudojančius galėtų nubausti už bendradarbiavimą atliekant nusikaltimą ir trukdymą vykdyti teisingumą“, - savo nuomonę jis paskelbė socialiniame tinkle.
Tuoj pat kilo pasipiktinimų ir vertinimų banga: vieni teigė, kad tokia programėlė yra teisėta, nes skelbti tokią informaciją yra nedraudžiama, be to, jau veikia ne viena panaši sistema, o ir policija apie dalį reidų praneša. Kiti vardijo, kad tai yra netiesioginis bendradarbiavimas su pažeidėjais.
„Labai geras apssas, galėsite pasidžiaugti, kai girtas pasuko kitu keliuku, nes stovėjo policija ir nudaužė jūsų artimą žmogų, kai su pavogta transporto priemone išvengė policijos ekipažo, kai nusikaltėliai, kurių už nusikaltimus ieško, sužinoję, pasuks kitu keliu ir liks nepagauti, - žmogus dalijosi savo nuomone socialiniame tinkle. - Po to tie, kurie čia nemato nieko blogo, savo nukvakusiomis gerklėmis, jei kas nutinka, bliauna „ką policija daro, ką jie veikia“.
Teisininkai komentuoja, kad iš esmės programėlė teisės aktų nepažeidžia, jei duomenys jai yra renkami teisėtais būdais.
„Informacija apie radarus, greičio matuoklius yra vieša, tad norintys, ją gali susirasti ir be programėlės. Jeigu programėlės kūrėjai, administratoriai nenaudoja neteisėtų būdų informacijai gauti, tokios informacijos pateikimas neturėtų būti laikomas neteisėtu“, - mano vyresnioji advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė Vytė Danilevičiūtė.
Pasak jos, programėlė gali vykdyti ir prevencinę funkciją: jei vairuotojas pamato, kad artėja greičio matuoklis ir sulėtina, taip yra užtikrinamas tinkamas greitis, o atliekama funkcija – kaip ir greičio matuoklio.
Teisininkės nuomone, kad jei nėra nuostatų, draudžiančių dalintis vieša informacija per programėlę, ar mirksint ilgosiomis šviesomis, tai nėra pažeidimas.
Visgi, teisininkė priduria, kad teoriškai galima apeliuoti į tai, kad neviešos informacijos atskleidimas, pavyzdžiui, apie patrulių buvimo vietą, yra kliudymas pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, o už tai jau yra numatyta atsakomybė Administraciniame teisės pažeidimų kodekse, bet ar tai pasiseks įrodyti - kita tema.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (289)