Draudikai šiose bylose savo interesus gynė remdamiesi vadinamąja subrogacijos teise, kuri nustatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo.

Kaip veikia subrogacija?

Subrogacijos teisė numato, kad draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.

Teismų nagrinėtose civilinėse bylose draudikai savo subrogacijos teisę įrodinėjo tuo, kad draudėjas, vairuojantis transporto priemonę, kurios techninės apžiūros galiojimas yra pasibaigęs, minėto įstatymo pagrindu yra laikytinas asmeniu, neturinčiu teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę, o automobilio, kuriam yra neatlikta privalomoji techninė apžiūra, dalyvavimas kelių eisme yra įstatymo įtvirtintos normos pažeidimas.

Transporto priemonės būklė – ne lemiantis veiksnys

Tokias bylas išnagrinėję pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus – vienuose yra pripažinta draudiko pozicija, tačiau kituose sprendimuose teismai nurodė, kad šioje situacijoje lemiantis veiksnys yra vairuotojo specialiosios teisės turėjimas ar neturėjimas, o ne transporto priemonės techninės būklės įvertinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš paskutinio meto civilinių bylų išaiškino Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo taikymo sąlygas. Aukščiausiojo Teismo Teisėjų kolegija nurodė, kad transporto priemonės be galiojančios techninės apžiūros vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, užtraukiantis administracinę atsakomybę, tačiau ši aplinkybė savaime nėra pakankama taikyti civilinę atsakomybę pagal minėto įstatymo nuostatas, nes šios normos taikomos skirtingiems pažeidimams.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas apibrėžia, kas yra laikomi transporto priemonės teisėtais valdytojais, o kitas straipsnis nurodo, kam yra suteikiama teisė vairuoti transporto priemonę ir kokie duomenys patvirtina tokios teisės turėjimą.

Teismas: draudimo negaliojimas negelbės draudikų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintos sąlygos yra susijusios tik su transporto priemonę vairuojančio asmens ypatumais: jis arba yra neteisėtas transporto priemonės valdytojas, pavyzdžiui, transporto priemonę naudoja be jos savininko žinios ar sutikimo, arba neturi reikiamos kvalifikacijos tam tikros transporto priemonės naudojimui, o transporto priemonės ypatumai nėra įvardijami.

Taigi, panašu, kad draudikams gali tekti ieškoti kitų būdų susigrąžinti išmokas, kurias jie išmokės nuo jų nerūpestingų draudėjų nukentėjusiems kelių eismo dalyviams.