„Na, pavyzdžiui, maisto šaldytuvuose yra vežami baldai. Kaip žinote, baldams nėra taikomos sankcijos. Arba tekstilės sektorius. Taigi visa apimtimi sankcijos nepasijaučia dėl mūsų išradingų veiksmų, naujų rinkų paieškos“, – tikina G. Rainys.
Auga javų, baldų, trąšų eksportas
Statistika rodo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas vis labiau mažėja į Rusiją ir didėja į Vakarų bei kitas šalis. Anot banko DNB analitiko Donato Brazdžiaus, lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas į Rusiją pernai, palyginus su 2013 metais, sumažėjo 16 proc., o eksportas į visas kitas šalis išaugo 6 proc.
„Jei žiūrėtume būtent į lietuviškos kilmės prekių eksportą ne į Rusiją, o į kitas šalis, jis gana stabiliai augo. Gana gerai auga javų, baldų eksportas. Bent jau paskutiniai duomenys rodo, kad atsigauna trąšų eksportas. Tai – tendencijos globalioje rinkoje. Taip pat žinome, kad Lietuvos didžiajai trąšų gamintojai padeda tai, kad sumažėjo gamybos sąnaudos, t. y. būtent gamtinių dujų. Taip pat galbūt padeda ir valiuta, tai, kad euras tapo pigesnis dolerio atžvilgiu“, – dėsto D. Brazdžius.
Auga eksportas į kitas šalis
„Paprasčiau kalbant, tai darė „Linava“ ir jos vežėjai, kai ne tik atlikdavo transporto paslaugą, tačiau perveždavo ir nuosavybę: patys nupirkdavo ir perparduodavo. Ši problema liko“, – sako Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.
Tačiau jis džiaugiasi, kad auga eksportas į kitas šalis, tarp jų – ir į tolimesnes valstybes, tokias, kaip Kazachstanas, Kirgizija, Armėnija. Vis dėlto kol kas visiškai kompensuoti Rusijos rinkos dar nepavyko, pabrėžia G. Rainys.
Jis priduria, kad ypač maisto sektorius laukia galimybių eksportuoti į Azijos valstybes, tokias, kaip Kinija, Pakistanas. Tačiau, pasak G. Rainio, esama problemų dėl sertifikatų ir kitų dokumentų.
„Europos Sąjungos (ES) parama (pavyzdžiui, sviesto arba pieno miltų sandėliavimas) kol kas šią problemą irgi sprendžia, tačiau, kada ilgalaikėje perspektyvoje bus išspręstas šis klausimas, tikrai dar negaliu pasakyti“, – tvirtina G. Rainys.
Ieško sumanių sprendimų
Šiuo metu, anot jo, problemų tebeturi transporto sektorius, tačiau iš dalies finansines netektis kompensavo vairuotojų išradingumas. „Na, pavyzdžiui, maisto šaldytuvuose yra vežami baldai. Kaip žinote, baldams nėra taikomos sankcijos. Arba tekstilės sektorius. Taigi visa apimtimi sankcijos nepasijaučia dėl mūsų išradingų sprendimų ir veiksmų, naujų rinkų paieškos“, – sako Pramonininkų konfederacijos atstovas.
G. Rainio tvirtinimu, didžiausios problemos susijusios su mėsa. Iš dalies kiaulienos sektoriuje jas lėmė ir kiaulių maras. „Ne tik sankcijos labai neigiamai veikė prekybos su Rusija apyvartą, tačiau ir perkamoji galia bei rublio devalvacija. Paprasčiau kalbant, Rusijoje kyla kainos, o už jas, net ir pakilusias, galima uždirbti mažiau eurų. Tai tiesiog trukdo“, – pabrėžia G. Rainys.
Jo teigimu, kalbant apie maisto sektorių, iš dalies įvyko „perstūmimas“: dalis produktų buvo eksportuojama į Baltarusiją, kurios rinka užpildyta mėsa ir pienu iš Lietuvos, o Baltarusijos kilmės produktai buvo eksportuojami į Maskvą, Sankt Peterburgą ir kitus Rusijos miestus.
„Verslas stengiasi būti išradingas. Visiškai kompensuoti jokiu būdu nepavyksta, bet iš dalies atrasti naujas rinkas arba naujas galimybes, kaip matote, įmanoma“, – įsitikinęs G. Rainys.
Eksportas padidėjo dėl klasikinės pramonės
Augantis eksportas į naujas rinkas padidino bendrą lietuviškos kilmės prekių eksportą. G. Rainio teigimu, ypač geri baldų pramonės, medienos rodikliai, taip pat – įpakavimo pramonės, kartu su spaustuvėmis ir kitais tradiciniais ekonomikos sektoriais.
„Auga ir naujosios šakos, tokios, kaip biotechnologijos, lazeriai, tačiau daugiausia eksportas padidėjo dėl klasikinės pramonės. Ir tai iš dalies kompensavo Rusijos rinkoje patirtas netektis“, – sako Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.
