„Esu pasibaisėjusi „Air Lituanica“ kompanija. Šiuo metu aš ir kiti keliautojai esame įstrigę Prahos oro uoste. Vidurnaktį buvo pranešta, kad skrydis vėluos daugiau kaip tris valandas. Dar neaišku, ar jis iš viso įvyks, nes buvo nukeltas jau tris kartus“, – baiminosi mergina.
Anot jos, niekas kol kas nepaaiškino, kodėl taip nutiko.
„Taip vėlai oro uostas nedirba, todėl mes neturime nei vandens, nei maisto. Tiesa jie mums davė kompensaciją – lygiai 12 Lt, už kuriuos čia nieko neįmanoma nusipirkti, nes kainos yra labai didelės. Tiek kainuoja mažas vandens buteliukas. Esu girdėjusi apie šią kompaniją, bet kad ji yra tokia bloga – nesitikėjau. Daugiau niekada nesinaudosiu šios kompanijos paslaugomis. Žmonės kalba apie kompensacijų reikalavimą“ – patikino ji.
„Air Lituanica“ kompanijos komunikacijos vadovė Sandra Meškauskaitė DELFI patikino, kad lėktuvas laiku nepakilo dėl stipraus vėjo Amsterdamo oro uoste. Tačiau šeštadienio rytą 5:45 val. (keturiomis valandomis vėliau nei planuota – DELFI) lėktuvas iš Prahos nusileido Lietuvoje.
„Dėl labai stipraus vėjo Amsterdamo oro uoste turėjome keisti kai kurių savo skrydžių tvarkaraštį ir skrydžiai vėlavo. Labai atsiprašome keleivių už nepatogumus. Visiems keleiviams kaip priklauso teikėme rūpybą. Prahos reiso atveju skrydis vyko naktį, oro uostuose jau mažai kas dirba tokiu metu, tad buvo nuspręsta imtis papildomų priemonių ir keleiviams maistas ir gėrimai buvo dalinami skrydžio metu. Atsitikus nenumatytoms situacijoms visada ieškome sprendimų, kaip geriau pasirūpinti keleiviais, ir siekiame užtikrinti, kad jie saugiai pasiektų savo kelionės tikslą“, – sakė ji.
DELFI primena, kad BNS yra pranešę, jog teisėsaugos tyrimas dėl galimo sukčiavimo Vilniaus savivaldybės valdomoje oro bendrovėje „Air Lituanica“ turės neigiamos įtakos įmonės veiklai.
„Aš manau, kad tai yra labai normalus veiksmas – sklinda kalbos, juo labiau, opozicija skleidžia tokias mintis, kad kažkas ten yra neteisėta. Tai manau, kad tarnybos teisingai elgiasi, kad jos normaliai nori patikrinti,bus visiems aiškus atsakymas. Jeigu kas nors yra blogai, tai apie tai bus pasakyta ir bus pasakyta, ką daryti, kad būtų gerai, arba ko nedaryti. Tai yra normali procedūra civilizuotos valstybės“, – BNS lapkričio pabaigoje sakė Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.
Jis pripažino, kad šiuo metu bendrovės situacija yra sunki bei priminė, kad ji patyrė didžiulių nuostolių, kai Estijos vežėja „Estonian Air“ pernai nutraukė sutartis su „Air Lituanica“ dėl vieno lėktuvo nuomos ir dėl bilietų pardavimo. Esą, nors Stokholmo prekybos rūmų arbitražas ir priteisė iš „Estonian Air“ 3,3 mln. litų, tikrieji nuostoliai, patirti dėl veiklos sutrikdymo ir prarasto klientų pasitikėjimo buvo gerokai didesni.
Generalinė prokuratūra pranešė, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) lapkričio 7 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo vykdant Vilniaus savivaldybės valdomos skrydžių bendrovės „ Air Lituanica“ veiklą. Tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.
Į teisėsaugą prašydami išsiaiškinti situaciją bendrovėje kreipėsi Vilniaus savivaldybės opoziciniai konservatoriai, nurodydami, kad vežėjui paremti įsigijant jo akcijų bei skolinant lėšų spaudžiamos ir savivaldybės įmonės, o savivaldybės taryba kas mėnesį per įmonės „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimą skiria skrydžių bendrovei nuo 1,5 iki 2 mln. litų.
„Start Vilnius“ kontroliuojama „ Air Vilnius Group“ sausio pabaigoje valdė 68,73 proc. „ Air Lituanica“ įstatinio kapitalo. 30,51 proc. „ Air Lituanica“ akcijų priklauso daugiau nei 40 fizinių ir juridinių asmenų vienijančiai bendrovei „ Air Lituanica Club“, 0,76 proc. - Lietuvos pašto antrinei įmonei „Baltic Post“.
