Tokią, atrodo, visiems žinomą tiesą dar kartą pakartojo Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas po to, kai sekmadienio pavakarę dingo iš Šilutės rajono į Klaipėdą važiavusi 20-metė studentė Justina Šikšniūtė.
DELFI žiniomis, Klaipėdoje studijavusi, bet iš Mažeikių kilusi mergina pakeleivingą mašiną kelionei rado internete. Važiuodama su nepažįstamu šilutiškiu studentė ėmė nerimauti, nes vairuotojas pasuko žvyrkeliais.
Sunerimusi J. Šikšniūtė draugėms parašė kelias žinutes, rašė, jog vairuotojas keistai elgiasi. Mergina apgailestavo, kad jos telefonas baigia išsikrauti, netrukus taip ir įvyko. Jos paieška kol kas buvo bevaisė, šilutiškis sulaikytas, jam pateikti įtarimai dėl nužudymo.
D. Šalomskas pripažįsta, kad tarp jaunimo populiarios socialiniuose tinkluose susikūrusios pavėžėjimo grupės yra saugesnės nei tiesiog automobilių stabdymas pakelėje. Tačiau renkantis šį keliavimo būdą jis taip pat pataria imtis saugumo priemonių.
Pašnekovas pataria apskritai nesėsti į pakeleivingas mašinas ir geriau naudotis viešuoju transportu.
„Aš asmeniškai siūlyčiau nevažiuoti autostopu nes tai yra pavojinga. Nenorėčiau, kad mano vaikai tai darytų ir pats niekada to nedariau. Aš renkuosi visuomeninį transportą“, - pridūrė D. Šalomskas.
Socialiniam tinkle „Facebook“ sukurtoje grupėje „Mažeikiai-Klaipėda maršrutas ieškantieji ir siūlantieji važiuoti“ po pranešimu apie studentė dingimą diskutavę internautai ragino merginas saugotis, artimiesiems pranešti, su kuo važiuoja, duoti vežančiojo numerį arba parodyti jo anketą.
Šiuo metu Vilniuje gyvenanti Jūratė (vardas pakeistas) DELFI pasakojo jau trejus metus aktyviai besinaudojanti pavėžėjimo paslauga. Jai kelionė į Klaipėdą socialiniame tinkle susirastu automobiliu kainuoja 30 Lt. Bilietas autobusu taip pat kainuoja 30-40 Lt.
„Kainuoja panašiai, tačiau važiavimas kito žmogaus automobiliu yra patogesnis, nes tave paima nuo tos vietos, kur tau reikia, paima visus daiktus ir nuveža ten, kur reikia. Taip pat ieškodamas bendrakeleivių gali surasti tinkamiausiu laiku važiuojančią mašiną, o autobusai į Klaipėdą važiuoja pakankamai retai“, - pasakojo mergina, pridūrusi, kad, nepaisant Klaipėdoje dingusios merginos istorijos, ir toliau rinksis šią paslaugą.
Ji pripažįsta, kad pirmą kartą buvo nedrąsu sėsti į nepažįstamo žmogaus automobilį, tačiau dabar ji šį kelionės būdą renkasi važiuodami į įvairius miestus.
„Dažniausiai tie žmonės nėra visiškai nepažįstami, nes dažnai su jais turi bendrų draugų „Facebook“. Ši paslauga yra labai populiari ir labai daug žmonių ja naudojasi, - pasakojo mergina.
Jūratė taip pat sakė, kad kai važiuoja nuosavu automobiliu, taip pat ieško bendrakeleivių.
„Pavyzdžiui, jeigu važiuojame į Šilutę, kuri yra pakankamai toli nuo Vilniaus, bet paėmus du pakeleivius netgi atsiperka kelionė. O paimti žmones Vilniuje nėra labai sunku“, - kalbėjo Jūratė.
Kita jauna mergina Saulė pripažįsta po studentės dingimo rimtai pagalvosianti, ar naudotis pavėžėjimo paslauga.
„Aš ir taip visuomet labai atsargiai renkuosi, su kuo važiuoti: patikrinu, ar turime bendrų draugų arba bent jau savo sesei nusiunčiu nuorodą į vežančio žmogaus socialinio tinklo profilį", - pasakojo mergina.
Populiarios pavėžėjimo paslaugą siūlančios bendraminčių grupės socialiniuose tinkluose turi po keliasdešimt tūkstančių paspaudimų „patinka“.
