Paskutinis itin skaudus atvejus buvo praėjusią savaitę, kai šioje perėjoje buvo mirtinai sužalota studentė.
Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis tvirtina, kad jau ne vienerius metus Vilniaus miesto savivaldybė yra raginama spręsti saugumo problemą šioje perėjoje.
Tuo metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas, doc. dr. Saugirdas Pukalskas sako, kad Vilniuje apskritai daug perėjų įrengta taip, kaip kitose šalyse būtų sunku įsivaizduoti.
„Sutikime, kad per dešimt metų šioje perėjoje du žuvę ir 31 sužeistas, tai yra daugiau nei įtikinama, kad reikia kažką daryti. Tam buvome pateikę rekomendacijas, tačiau tai gali daryti tik savivaldybė“, - DELFI sakė V. Pumputis.
Pašnekovas priminė, kad dar 2012 m. speciali komisija tikrino Vilniaus perėjas ir jau tada ją išskyrė kaip avaringą.
Jo teigimu, perėjos avaringumą reikia spręsti techninėmis priemonėmis.
„Reikia neišvengiamai imtis priemonių. Tačiau uždaryti perėjos neįmanoma, nes greta yra miegamieji rajonai. Jeigu šviesoforo pastatyti ten neįmanoma, tada reikia įrengti viaduką“, - kalbėjo saugaus eismo specialistas.
Kai kurios perėjos – kamikadzėms
S. Pukalskas tvirtina, kad įrengiant tokias neapsaugotas perėjas, kurias automobiliai kerta dideliu greičiu, negalima tikėtis pėsčiųjų saugumo.
„Pas mus daugeliu atvejų perėjos yra įrengtos ne pagal tokius reikalavimus, kaip normaliose šalyse, kuriose yra aukštas eismo saugumo lygis. Pavyzdžiui, Švedijoje per tokias pėsčiųjų perėjas negalima važiuoti greičiau nei 30 km/val. Pas mus, kai greitis 60 km/val., nereikia nieko norėti. Mes turbūt perėjas padarome tik kamikadzėms vaikščioti“, - DELFI sakė jis.
Pasak specialisto, perėjoms patvirtinti reikalavimai jau yra normalūs, tačiau jie yra rekomendacinio pobūdžio ir savivaldybės jų gali laikytis, bet gali ir nesilaikyti.
„Pas mus didžioji dauguma tokių perėjų. Pavyzdžiui, Geležinio vilko gatvėje važiuojant Baltupių link greitis anksčiau buvo 80 km/val., dabar ties per4jomis yra sumažintas iki 60 km/val. Tačiau niekas tokiu greičiu nevažiuoja, visi važiuoja bent 10-20 km greičiau“, - teigė pašnekovas.
Jo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybei trūksta kvalifikuotų specialistų.
Vilniaus miesto savivaldybės atsakyme DELFI tvirtinama, kad minėta perėja nepateko į 2010-2013 Vilniaus juodųjų dėmių žemėlapį.
Rašoma, kad savivaldybė 2012 m. atsižvelgė į Susisiekimo ministerijos rekomendacijas ir papildomai įdiegė eismo saugumo priemones T. Narbuto pėsčiųjų perėjose ties stotelėmis „T. Narbuto“.
„Ties perėjomis buvo atnaujinti įspėjamieji kelio ženklai „Vaikai“ su ryškiais įspėjamaisiais geltonos spalvos skydais, atnaujintas važiuojamosios dalies ženklinimas su specializuota antislidimine danga, įrengtas perėjų kryptinis apšvietimas, atnaujinti pėsčiųjų perėjų kelio ženklai su ryškiais įspėjamaisiais geltonos spalvos skydais, papildomai įdiegti mirksintys signaliniai žibintai, kad vairuotojai sulėtintų greitį ar sustotų ties perėjomis ir praleistų pėsčiuosius. Vilniaus miesto savivaldybė apie įdiegtas priemones raštu informavo Susisiekimo ministeriją ir pastabų negavo“, - teigia savivaldybė.
Susisiekimo ministerijos pastabų dėl šių priemonių esą negauta.
T. Narbuto gatvėje esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje 2012 metais buvo sužeistas 1 pėstysis, 2013 m. eismo įvykių neįvyko, 2014 m. – 2 pėstieji sužeisti, 1 žuvęs.
