Lietuvoje beveik 91 proc. reikiamo atstumo gyventojai nukeliauja lengvaisiais automobiliais, dar reikiamus 8 proc. jie įveikia naudodamiesi autobusų paslaugomis, o 1 proc. - traukiniu, rodo Europos Komisijos pernai apibendrinti 2011 m. duomenys.

Pagal lengvųjų automobilių naudojimą Europos Sąjungos (ES) statistikoje už Lietuvos rikiuojasi Lenkija (88 proc.), Slovėnija (86 proc.), Jungtinė Karalystė, Suomija, Vokietija (po 85 proc.), Airija, Prancūzija, Portugalija (po 84 proc.), Švedija, Nyderlandai, Liuksemburgas (po 83 proc.).

Estijoje lengvuoju automobiliu gyventojai nuvažiuoja 81 proc. viso nukeliaujamo atstumo, o Latvijoje – 80 proc.

Lietuvoje atrodo, kad automobiliu važiuoti pigiau

DELFI skelbė reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kuri rodo, kad retas vairuotojas išdrįstų persėsti iš automobilio į viešąjį transportą, net kai skaičiavimai rodo naudą.

Vienas vairuotojų naudojamų argumentų: pavyzdžiui, iki Kauno dviese nuvykti automobiliu kainuoja beveik tiek pat, kiek viešuoju transportu, o jei keliaujama trise – jau galima ir sutaupyti.

Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė sako, kad toks skaičiavimo būdas – netikslus.

„Lietuvoje, kai skaičiuojama, kiek kainuoja važiuoti automobiliu, o kiek – viešuoju transportu, neskaičiuojami automobilio įsigijimo, draudimo ir kiti mokesčiai“, - kalbėjo ji.

SEB banko asmeninių finansų ekspertė Julita Varanauskienė paaiškina, kodėl Lietuvoje pirmiausiai skaičiuojama, kiek kelionės metu teks pakloti už kurą.

„Lietuvoje palyginti pigu turėti transporto priemonę, veikiausiai, Skandinavijoje žmonės nevažinėja nuolat remontuojamais automobiliais. Todėl mes ir skaičiuojame kuro kainą, bet ne tiek svarbu automobilio įsigijimas ar išlaikymas. Jeigu skaičiuotume viską, abejoju, kad kelionės lengvuoju automobiliu kainuotų pigiau“, - mano ji.

Abi pašnekovės sutinka, kad šalyje, kur minimalus atlyginimas „ant popieriaus“ siekia 1 tūkst. litų, viešasis transportas nėra pigus, nebent perkami daugkartinio važiavimo bilietai ir taupoma per masto ekonomiją.

O. Bložienė priduria: kad ir kaip beskaičiuosi, mieste važinėti automobiliu nėra pigiau nei viešuoju transportu, ypač, jei dar pridėti automobilių parkavimo kainą.

„Visuomeninis transportas mieste įsigyjant, pavyzdžiui, 150 Lt vertės bilietą mėnesiui, yra kur kas pigesnis nei kelionės asmeniniu automobiliu, net ir dviems žmonėms. 300 litų yra vienas kuro bakas, o Vilniuje per mėnesį, manau, tikrai galima išvažinėti du pilnus bakus, jau net nevertinant kitų išlaidų“, - skaičiuoja ji.

Be to, O. Bložienė priduria: tokiose šalyse kaip Danija, Švedija, automobiliai yra tiek apmokestinami, kad negali savo kaina priartėti prie viešojo transporto.

„Manau, Europoje nėra normali praktika, kad važiuoti automobiliu yra pigiau nei viešuoju transportu“, - apibendrina ji.

Norėtų važiuoti viešuoju, bet jis kursuoja „dukart per savaitę“

Kita problema – dalis gyventojų sutiktų atsisakyti savo automobilių, jei viešasis transportas kursuotų pakankamai dažnai.

„Maršrutai į atokesnes vietoves yra ir nuostolingi, tad žmogui, kuriam netinka du kartus per savaitę važiuojantis autobusas, tenka važiuoti nuosavu, gal vos riedančiu transportu. Manau, kalbant apie maršrutų prieinamumą situacija per pastaruosius dešimtmečius negerėjo“, - apgailestauja J. Varanauskienė.

Tačiau ji sako, kad visgi nemažai visuomenės grupių gali patogiai ir palyginti pigiai važiuoti viešuoju transportu. Pirmiausiai tai pensininkai, studentai ir moksleiviai, kuriems suteikiamos nuolaidos. Vaikai iš tolimesnių vietovių vežami ir parvežami iš mokyklų nemokamai.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos administracijos vadovas Rokas Knyva primena, kad kai kur, pavyzdžiui, Vokietijos miestuose, viešasis transportas gali atrodyti pigesnis nei Lietuvoje, tačiau to priežastis – dotacijos.

„Dažniausiai rėmimas viešajam transportui taikomas norint sureguliuoti transporto srautus, oro taršą skirtingose regionuose. Visgi, manau, vien skatinti naudotis viešuoju transportu nepakanka, jis turi būti ir prieinamas. Mes puikiai žinome, kad viešasis transportas gana neblogai atrodo didžiuosiuose miestuose, tačiau su periferijomis turime daug problemų. Kas iš to, kad savivalda imtų skatinti naudoti viešąjį transportą, kurio neturi, o ir investicijoms lėšų neužtenka“, - mano jis.

R. Knyva atkreipia dėmesį, kad dažniausiai Lietuvoje viešąjį transportą organizuoja savivaldos ar privačios įmonės, kurios negali šio verslo vykdyti šešėlyje.

„Savaime suprantama, kad jos ne visai vienodomis sąlygomis dirba palyginti su privačiu transportu ar tais žmonėmis, kurie už mokestį siūlo pavėžėti. Keleivinis transportas, kuriame daugiau nei 8 vietos, turi mokėti kelių naudotojo mokestį, lengvajam automobiliui tokių mokesčių mokėti nereikia“, - palygina jis.

Pašnekovas dėsto, kad vargu, ar Lietuvoje viešasis transportas yra brangesnis nei kitose ES šalyse, tačiau jis įsitikinęs, kad turėti nuosavą automobilį Lietuvoje yra žymiai pigiau nei vidutiniškai ES.

Gyventojų pasirenkamos transporto priemonės Europos Sąjungoje

Gyventojų pasirenkamos transporto priemonės Europos Sąjungoje (proc.), vertinant, kiek kilometrų jis įveikia skirtingomis transporto priemonėmis. Europos Komisijos duomenys, 2011 m.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (71)