Pirmą kartą per 16-a mėnesių naftos kainos smuko žemiau 100 JAV dol. už barelį, o tai turėtų paveikti ir mažmenines degalų kainas, rašo telegraph.co.uk.

Viena dažniausiai vertinamų „Brent“ naftos žaliava pirmadienį ryte atpigo iki 99,95 JAV dolerių, tai iš dalies lėmė nuviliantys Kinijos ekonomikos rodikliai. Paskutinį kartą jos kaina buvo mažesnė už 100 JAV dol. 2013 m. birželį. Šių metų birželį žaliavos kaina buvo didesnė nei 115 JAV dol.

„Matome Kinijos importo mažėjimą - rugpjūtį jis smuko 2,4 proc., tai susiję su lėtėjančia šalies ekonomikos plėtra. Akivaizdu, kad artimiausiu metu lėtesnis euro zonos ir Kinijos augimas bus paklausą ribojančiu veiksniu. Kitą vertus, pastebimas perteklinis naftos gavybos pajėgumas, nes Libija atstato savo gavybą: liepą jie išgaudavo 400 tūkst. barelių per dieną, dabar - jau 740 tūkst. barelių per dieną“, - paaiškina SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, galima tikėtis, kad naftą eksportuojančias šalis vienijanti organizacija OPEC, matydama krentančią kainą, savo artimiausiame susitikime galėtų imtis gavybos ribojimo, visgi, numatytas artimiausias posėdis – tik lapkričio pabaigoje.

„Pasiūlos pusėje niekas greitai nesikeis, paklausos augimo taip pat nematyti, nes nežinia, kas galėtų sparčiai atgaivinti ekonomiką“, - sako G. Nausėda.

Į paklausos augimą atkreipia ir Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.
„Naftos kainą veikia keli veiksniai: baiminamasi, kad sumažės paklausa, auga pasiūla, ypač gavyba JAV, ji atsigauna ir Libijoje, - teigia V. Rūkas. - Per pastarąsias savaites naftos kainos ėmė mažėti sparčiau nei per buvusius 3-4 metus, vadinasi, pokyčiai vyksta.“

Kas laukia Lietuvos gyventojų

Pingančios naftos kainos Lietuvai yra gera žinia: tiek vairuotojams, tiek gyventojams, su nerimu laukiantiems šildymo sezono.

„Mums - gera žinia, nes naftą importuojame, be to, ir gamtinių dujų kainos susietos su naftos kainų vidurkiu „Gazprom“ kainų formulėje. Galime tikėtis naudos, tik ją mažina euro ir lito nuvertėjimas JAV dolerio atžvilgiu“, - dėsto G. Nausėda.

DELFI primena, kad už energetinius išteklius Lietuva atsiskaito JAV doleriais, tad euro silpnėjimas JAV dolerio atžvilgiu didina išlaidas šioms prekėms.

Šiuo metu degalų kainas Lietuvos miestuose jau pastebėjo vairuotojai: sostinės centre litras dyzelino kainuoja 4,48 Lt, tačiau Panevėžyje kaina siekia apie 4 litus. Prognozuojama, kad pamažu turėtų smukti ir benzino kainos.

„Natūralu, kad kai krinta naftos kaina, atpinga didmenos produktų kaina, galiausiai kainos sumažėja ir mažmenoje. Jeigu naftos kainos toliau mažės, vartotojai šiek tiek vėliau pamatys kainų mažėjimą. Neaišku, kiek pasaulinis naftos kainų mažėjimas paveiks produktų kainas, tačiau, manau, vartotojai poveikį pajaus“, - kalbėjo Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė.

„Kaip kainos keisis Lietuvos vartotojams priklauso nuo to, kiek tvari bus kainų mažėjimo tendencija. Kol kas matome, kad neramumai savotiškai stabdo kainų riedėjimą žemyn, nes jeigu nebūtų įtampos Irake, Ukrainoje, turbūt naftos kainos riedėtų į apačią dar smagiau. Jeigu situacija išliks tokia, kaip dabar, Lietuvos vairuotojai netrukus pajaus to pasekmes“, - mano G. Nausėda.

Kainos smunka ir silpnina Rusiją

Gitanas Nausėda
Smunkančios naftos kainos neigiamai veikia Rusijos ekonomiką, nes šios žaliavos pardavimai sudaro esminę šalies biudžeto pajamų dalį.

„Manau, mažėjančios naftos kainos yra blogiausios naujienos Rusijai, kaip naftą eksportuojančiai valstybei, kuri ir taip turi pakankamai ekonomikos problemų. Jeigu sutriks ir „naftos dolerių“ srautas į šalį, be abejo, tai bus dar vienas neigiamas veiksnys, - primena G. Nausėda. - Tolesnis kainų mažėjimas yra įmanomas.“

Jis atkreipia dėmesį, kad geopolitinė įtampa šiek tiek stabdo naftos kainų mažėjimą.

„Jeigu fantazuoti toliau: Rusijai nepalaikant įtampos Ukrainoje naftos kainos smuktų dar labiau ir Rusija patirtų dar didesnių nuostolių – galima daryti išvadą, kad konfliktas Rusijai yra naudingas makroekonominiu požiūriu, tačiau tai – iš sąmokslo teorijų srities“, - svarsto G. Nausėda.

Tačiau tai nėra vienintelė sąmokslo teorija, kuria paaiškinamas naftos kainų mažėjimas. Pavasarį, po JAV prezidento Baracko Obamos vizito Saudo Arabijoje ir susitikimo su jos karaliumi Abdullah buvo skelbiama, kad šalys galimai susitarė mažesnėmis naftos kainomis paveikti Rusijos makroekonomiką.

„Apie tai buvo kalbama pirmaisiais konflikto Ukrainoje mėnesiais ir ta teorija nėra visiškai iš piršto laužta. Matyt, sąmokslo teorijos tuo ir yra įdomios, kad kartais jos yra teisingos“, - apibendrina G. Nausėda.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (383)