Jonas Milius sako, kad mėsos ir pieno produktus gabenantys automobiliai jau nebegali kirsti sienų.

„Kai kurios mašinos sustabdytos prie pasienio, kadangi jos išvažiavę anksčiau. Norėtume, kad jos dar išvažiuotų, kadangi jos išvažiavę prieš embargą ir buvo eilėje“, - žurnalistams penktadienį sakė J. Milius.

J.Milius BNS vėliau sakė, kad su Rusijos atstovais nepavyko susitarti, kad kroviniai būtų praleisti. Medininkų poste prie Baltarusijos sienos nepraleisti 2 automobiliai, gabenantys „Biovelos“ mėsos produkciją, o 4 automobilius, vežančius „Pieno žvaigždžių“ produkciją, sustabdė Estijos pasieniečiai.

„Kas keisčiausia, kad estai neįsileido mūsų automobilių, sakydami, kad vis tiek rusai jų nepraleis. Mes bandėme tartis. Aš dar skambinau, tačiau nepavyko“, - BNS sakė J.Milius.

Anot jo, šiuo metu visi automobiliai, kurie buvo pakrauti prieš embargą, negalės kirsti Rusijos sienos, tačiau kol kas neaišku, kokia padėtis pasienyje su Karaliaučiumi.

Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos atstovas spaudai Gytis Vincevičius DELFI dėstė, jog 13 val. asociacija dar neturi duomenų apie krovininių automobilių stabdymą ir siuntimą atgal į Lietuvą.

„Asociacija stebi situaciją, yra tikimybė, kad vykstančios prekės gali būti sulaikytos arba patirti nesklandumų“, - sakė jis.

Rusija ketvirtadienį paskelbė 1 metų žemės ūkio ir maisto produktų importo embargą iš Europos Sąjungos, JAV ir kitų Vakarų šalių, taip atsakydama į griežtas Vakarų šalių sankcijas prieš Rusiją dėl konflikto kurstymo Rytų Ukrainoje.

Prie Karaliaučiaus sienos sutabdyti du vilkikai

Rusijai įvedus žemės ūkio ir maisto produktų embargą iš Europos Sąjungos, prie sienos su Karaliaučiumi jau sustabdyti 2 krovininiai automobiliai su maisto produktais. Medininkų poste prie Lietuvos-Baltarusijos sienos kol kas nėra sustabdytų krovinių, teigia Muitinės departamentas.

„Panemunėje (Lietuvos-Karaliaučiaus siena - BNS) vakar vakare vienas vilkikas išvažiavo su maisto produktų žaliava ir buvo grąžintas, taip pat vienas Norvegijos vilkikas buvo grąžintas“, - BNS sakė Muitinės departamento atstovė Gintarė Šatkauskienė.

Anot jos, abiejų vilkikų vairuotojai šiuo metu stovi postuose ir laukia nurodymų iš savo įmonių.

Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui penktadienį pranešus, kad Medininkų poste prie Lietuvos-Baltarusijos sienos buvo grąžinti du „Biovelos“ kroviniai, G.Šatkauskienė teigė, kad tikriausiai šie automobiliai nepasiekė muitinės posto, todėl jie nebuvo užfiksuoti muitinėje.

„Medininkų postas yra didžiulis. Galbūt grąžinti vilkikai nuvažiavo tiesiai iki veterinarijos posto, nes su maisto produktais vilkikai iš pradžių turi praeiti veterinarijos punktą, o tik vėliau - muitinės punktą“, - BNS tvirtino. G.Šatkauskienė.

Jos teigimu, Panemunės posto viršininkas ketvirtadienį vakare gavo informaciją iš Karaliaučiaus, kad Rusijos importo embargas įsigalioja ir nė vienas krovininis automobilis su žemės ūkio ar maisto produkcija nebus praleidžiamas per sieną.

Rusija turi sieną tik su Rusijos Karaliaučiaus sritimi. Kiti kroviniai į Rusiją keliauja per Baltarusiją, Latviją ir Estiją.

R. Rudzkis: sankcijoms griežtėjant, kentės Lietuvos eksportas

Rimantas Rudzkis
Rusijos ir Vakarų sankcijų įvedimas ir abipusės prekybos ribojimas skaudžiai atsilieps Lietuvos eksportuotojams, kurių dauguma reeksportuoja prekes į Rytus, teigia ekonomistas Rimantas Rudzkis.

„Jeigu sankcijos gilės, plėsis, Lietuvos eksportui, žinoma, tai turės akivaizdžiai neigiamų ir ženklių pasekmių. (...) Kol kas įvykiai krypsta eskalavimo kryptimi - nei Vakarų pusė, nei Rytų pusė nežada nusileisti. Deja, viskas šiuo metu panašiau krypsta link to, kad sankcijos ne tik kad nešvelnės, bet greičiausiai iš abiejų pusių griežtės. Tai, aišku, Lietuvai, kuri labai sėkmingai prekiavo ir savotiškai atliko tarpininko vaidmenį prekyboje tarp Rytų ir Vakarų, tas atsilieps tikrai skaudžiai“, - BNS sakė R.Rudzkis.

Anot jo, statistiniai duomenys turėtų atskleisti birželį smarkiai išaugusį reeksportą į Rytų šalis dėl Vakarų įvestų sankcijų.

„Aišku, birželį turi būti labai geri rodikliai, ypač perpardavimo, reeksporto, nes visi skubėjo prieš sankcijas kuo daugiau į Rusiją parduoti. Visi žinojo, kad tas sankcijas įves ir rusų spauda rašė, kad yra skubama užsipirkti, Rusijos kompanijos skubėjo pirkti įrengimus, kurių, žinojo, kad paskui negaus. Manau, kad lietuviai turėjo gerai pasipelnyti iš tų perpardavimų“, - kalbėjo ekonomistas.

Anot jo, ateityje situacija turėtų keistis į priešingą pusę.

„Lietuvoje pakankamai daug bendrovių sėkmingai užsiiminėjo perpardavimais. (...) Žinoma, būtent šita veiklos sritis patirs didelį veiklos susitraukimą, nes perpardavimai pagrinde vis dėlto ėjo į Rytus. Tai yra reeksportas iš kitų pasaulio šalių į Rytų šalis, pirmoje eilėje - į Rusiją ir Baltarusiją. Žinoma, mes čia tikrai prarastime tiek statistiniais skaičiais, tiek pajamų“, - teigė R.Rudzkis.

Statistikos departamento naujausiais duomenimis, Lietuvos eksportas į Rusiją pirmąjį pusmetį padidėjo 3,4 proc., lietuviškos kilmės prekių – sumažėjo 15,2 proc. Rusija buvo pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė - eksportas į šią šalį sudarė 20,8 proc. viso eksporto, importas - 22,2 procento.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2831)