Vandens pramogų pasirinkimas mariose yra įvairus: turintys tik valandėlę vakare gali už 20-25 litus palydėti saulę ir pamatyti iškyšulį Rusijos pusėje, kur peri jūriniai ereliai. Jei pasiseks, pamatysite ir įspūdingo dydžio paukščių, kurių išskleistų sparnų ilgis siekia apie du metrus. Iš toli juos galima atpažinti ne tik pagal sparnų plotį, bet ir baltas uodegos plunksnas, geltonas kojas, kurios tvirtai sugriebia žuvis. Vakarinės saulės vaizdų galite pamatyti čia.
Norintys mariomis pasiplaukioti ilgiau ir pamatyti daugiau, gali ryžtis į 5-7 valandų kelionę į Mingės kaimą ar Ventės ragą. Išvykos kaina priklauso nuo kelionės trukmės ir paprastai siekia 100-120 litų.
„Plaukiame per marias!“, - draugiškai moja laivo kapitonas arba jo padejėjai.
Šis paslauga Nidoje populiari – prieplaukoje savo paslaugas siūlo mažiausiai keturi laivai, kurie vyksta tiek į reguliariąsias, tiek į užsakomąsias išvykas grupėms.
Norintys poilsiauti aktyviau, gali plaukti kanojomis pro Mirusias kopas – dabar tai vertinga pramoga, nes po Mirusias kopas vaikščioti griežtai draudžiama. Palyginti su anksčiau buvusiais pažintiniais takais, dabar yra likęs tik vienas link marių. Kopų būklė sparčiai prastėja, jos smenga, todėl ir lankytojų nuspręsta atsisakyti. Tokia pusdienio išvyka kainuoja apie 90 litų, tačiau reikia palaukti, kol susidarys grupė.
Organizuojama ir visos dienos išvyka į Nemuno deltą 10-viečiu katamaranu, kurios tikslas – pamatyti Ventės ragą ir paukščių rojumi vadinamą Kniaupo įlanką, po to – Mingės kaimą. Atgal keliaujama jachta arba kareriu, kaina – 165 Lt žmogui, tačiau taip pat reikia sulaukti, kol susidarys grupė.
Ką veikia išplaukusieji link Ventės?
Vien kelionė per marias į vieną pusę trunka apie valandą – laivai pasiekia apie 15 km per valandą greitį. Plaukiantieji su katamaranu užtruks ilgiau – apie 2 valandas.
Kai kurie laivų kapitonai užsuka ir į Uostadvarį, kur išliko 1873-1876 m. pastatytas švyturys. Į švyturį plaukiama pro Ventės ragą Atmatos upe aukštyn.
Šalia švyturio įsikūręs technikos muziejus, kur galima pamatyti XX a. pradžios vandens pakėlimo turbiną. Ji įrengta vandens pakėlimo stotyje, kuri padeda palaistyti arba priešingai – išpumpuoti vandenį iš užpilamųjų pievų.
„Užpilamos pievos yra nuolat vandens patręšiamos, todėl nepaprastai derlingos“, - pasakoja su laivu „Aistis“ į Mingę vykęs kelionių vadovas Aurelijus Armonavičius.
Pasak jo, anksčiau žvejai iš šių pievų į Kuršių neriją gabenosi šieno galvijams – mat jo šiame krašte netrūksta.
„Anksčiau merginai nutekėti iš meilės į Kuršių neriją iš Rusnės ar Kintų krašto buvo nelaimė, nes tik žvejyba buvo pagrindiniu veiklos ir išgyvenimo šaltiniu. Čia – priešingai: gausu ir žemės ūkio produktų, tad nutekėti iš Kuršių nerijos į šį kraštą buvo didelė sėkmė“, - vaizdžiai pasakoja jis.
Pasižvalgius po technikos muziejų galima pamatyti ir senovinių buities prietaisų, pavyzdžiui, vokišką rankinę skalbimo mašiną, kuri veikia jos būgną siūbuojant su pagaliu.
Kelionės vadovas prisimena, kad kartą Nidoje jachta buvo nutraukusi kabelį ir miestelyje kelias dienas nebuvo elektros, o žmonės nežinojo ką daryti: neveikė nei šaldytuvai, nei kondicionieriai.
„Būtų tokios skalbimo mašinos išlikusios, nors skalbti būtų galėję“, - šmaikštauja A. Armonavičius.
Prie Uostadvario taip pat galima pamatyti ir daug paukščių: gausu gandrų, kregždžių lizdų su jaunikliais, yra ir rečiau matomų jūrinių erelių – jiems šiame krašte pakanka maisto, tad paukščiai čia nesipeša.
Po to plaukiama į Mingės kaimą Minijos ir Upaičio upėmis, kur poilsiautojai turi apie pusvalandį pasivaikščiojimui, o vėliau yra kviečiami į laivo įgulos suorganizuotą pikniką, jame - ir kapitono ant laužo išvirta žuvienės.
Jei vykstama į Ventės ragą, ten galima daugiau sužinoti apie paukščių žiedavimą ir jų migraciją, mat paukščius žieduoja dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, stebint sužieduotus paukščius siekiama nustatyti jų skrydžio kelius dėl aviacijos saugumo, svarbus ir medicininis aspektas - jei viename krašte paukščiai ima sirgti, užregistravus kokie paukščiai apsilankė užkrato zonoje, kitur paruošiami reikalingi vaistai, galiausiai paukščiais stebimi ir moksliniams tyrimams.
Apsilankiusieji šį gamtos kampelį mariomis keliauja atgal, o plaukiant į Nidą galima dar kartą pasigrožėti Mirusiomis kopomis, kurios išsiskiria iš viso Kuršių nerijos gamtovaizdžio boluojančiais smėlynais, taip pat aukščiausia Vecekrugo arba Senosios Smuklės kopa, galiausiai mažesniais Pervalkos, Preilos miesteliais ir vis artėjančia Nida bei Didžiąja arba kitaip Sklandytojų kopa.
