Peržvelgęs nelaimės nuotraukas ir publikuojamą informaciją Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas svarstė, kad avariją lėmė žmogaus klaida.
„Manau, kad čia kažkas su vairuotoju, galbūt jo mintys buvo kitur. Sunku pasakyti priežastis, nes draudžiamas signalas turėjo būti aiškiai matomas“, - DELFI kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, visišką saugumą garantuotų virš arba po geležinkelio bėgiais įrengti keliai. Tačiau tokia infrastruktūra kainuoja labai brangiai.
Šiuo metu daugelyje vietų atsisakyta ir prieš pervažas įrengtų užtvarų.
„Žinoma, kai būdavo užtvarai, vairuotojams turbūt nekildavo noras važiuoti pro nuleistą užtvarą. Be to, jeigu kas nors nutiktų automobiliui, jis pirmiausiai atsitrenktų į užtvarą. Jų, manau, atsisakyta dėl taupymo sumetimų, nes prie užtvarų dirbdavo žmonės. Juk yra šviesoforai, kurie rodo, kaip turėtų vairuotojai važiuoti. To lyg ir turėtų pakakti“, - svarstė S. Pukalskas.
„Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinių reikalų vadovas Mindaugas Reinikis DELFI sakė, kad bendrovėje atliekamas vidinis tyrimas dėl šios nelaimės. Preliminariais duomenimis, pervažoje viskas veikė – vairuotojus apie artėjantį traukinį perspėjo raudonas šviesoforo signalas ir sireninis garso perspėjimas.
„Visos pervažos yra tikrinamos kartą per mėnesį, mes joms skiriame ypatingą dėmesį. Iš tiesų, kai kuriose pervažose, kuriose eismas yra mažiau intensyvus eismas, užtvarų atsisakyta“, - teigė jis.
Elgiasi priešingai nei reikėtų
„Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus pavaduotas Albertas Šimėnas tvirtino, kad tokių nelaimių grėsmę pavyktų panaikinti vieninteliu atveju – atsisakant tokio tipo geležinkelių ir automobiliui kelių susidūrimų.
„Geriausias sprendimas ir galutinis tikslas yra, kad tokių pervažų apskritai nebūtų – turėtų būti viadukai arba požeminiai pravažiavimai. Tuomet nebūtų tokių avarijų. Tačiau tai yra labai brangus sprendimas“, - DELFI pripažino pašnekovas.
Tokiam pervažų modernizavimui, anot jo, trūksta lėšų, todėl viadukai virš geležinkelio įrengiami tik tiesiant naujus kelius. Be to, kelininkai nesutaria su „Lietuvos geležinkeliais“, kas turėtų finansuoti šiuos darbus.
Dabar, pasak A. Šimėno, nepaisant to, kad ties pervažomis įrengti užtvarai, šviesoforai, garso signalai, tačiau žmonės nuolat neatidžiai jas kerta.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus pavaduotojo, šiuo metu jaučiama priešinga tendencija – žmonės prašo vis daugiau pervažų.
„Kaimiškose vietovėse žmonės prašo daugiau pervažų, nes jie nori galimybės dažniau kirsti geležinkelį. Bet juk geležinkelis yra kaip upė, o per upę bet kur nepravažiuosi“, - dėstė A. Šimėnas.
Pasak jo, paskutinis pavyzdys buvo su Šeštokais, kur žmonės anksčiau laisvai kirsdavo geležinkelio bėgius ir labai pasipiktino, kai bendrovė įrengė specialų perėjimą.
„Mes apskritai pasisakome, kad mažėtų pervažų skaičius, tačiau viskas vyksta atvirkščiai – jas prašoma įrengti kas 1,5 km. Va, ir dabar turime krūvą prašymų įrengti naujas pervažas. Kiti patys pasidaro pervažas – savavališkai važiuoja per bėgius“, - kalbėjo A. Šimėnas.
Prisiminė ir automobilių būklę
Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus atstovas spaudai Ričardas Slapšys tvirtina, kad išties vyksta diskusija, kas turėtų finansuoti pervažų modernizavimą. Tačiau pagrindinė diskusijos priežastis – lėšų trūkumas, o kol nebus pakankamai pinigų, sprendimų nebus.
Jo pateikiamais duomenimis, 2008 m. kelių plėtros ir priežiūros programoje per metus iš degalų akcizo būdavo skiriama 1,8 mlrd. Lt, pastaruosius kelerius metus šiai programai skiriama apie 1 mlrd. Lt. Taip yra todėl, kad dabar nuo 80 proc. iki 55 proc. sumažinta šiai programai skiriamų lėšų dalis nuo viso šalyje surinkto akcizo mokesčio už degalus. Kitais metais keliams turėtų tekti 65 proc. viso surenkamo degalų akcizo.
„Taigi nebegaunama lėšų, kurių reikia ne tik naujiems keliams tiesti ir juos lopyti, bet ir pervažoms įrengti. Pervažų klausimas yra bendras tiek kelininkų, tiek geležinkeliečių reikalas, nes tai yra dviejų kelių susikirtimas. Kelininkai šiuos klausimus galėtų išspręsti, jei finansavimas grįžtų į prieškrizinį lygį“, - komentavo R. Slapšys.
Pasak jo, vienai moderniai pervažai virš geležinkelio arba po juo įrengti reikia milijonų litų. Pavyzdžiui, pėsčiųjų perėja virš geležinkelio bėgių kainuoja apie 2 mln. Lt, o automobilių pervaža virš bėgių kainuotų dešimt kartų daugiau.
Kita problema, anot jo, šalies automobilių parko būklė ir vairuotojų kultūra. Vairuotojų mąstymą esą galima būtų pakeisti tik nuo mažų dienų aiškinant vaikams apie saugų eismą.
„Ministras ne vieną sykį yra sakęs, kad didžiausia problema, su kuria susiduriame ir kuriai nerandame priešnuodžių, yra žmogaus elgesys. Jeigu žmogus prisigeria ir sėda prie vairo, tai galima įrengti kokias tik nori infrastruktūros užkardas, jis vis tiek per jas važiuos. Arba ką galima padaryti su vairuotojais, kurie mano, kad gali važiuoti 160 km/val. greičiu ten, kuri greitis ribojamas iki 60 km/val. Esu 120 proc. tikras, kad ir šiuo atveju pervažoje buvo įspėjamieji signalai“, - kalbėjo ministro atstovas spaudai.
Lietuvoje ne sykį nesėkmingai buvo bandoma įvesti automobilių mokestį, kuris galėtų paskatinti naujesnių automobilių pirkimą. Pasak R. Slapšio, naujesnis automobilis garantuotų didesnę apsaugą susidūrimo atveju.
