Kartais draudimo bendrovės pamiršta juridinius įsipareigojimus draudėjams – skirti adekvačią draudimo išmoką, kuri atstatytų nukentėjusios pusės transporto priemonių vertę ir kokybę iki būklės, buvusios prieš draudiminį įvykį. Nenaujų automobilių savininkai dažnai nesutinka su siūloma draudimo išmoka, nes serviso sudaryta remonto sąmata dažnai būna didesnė.
Ne išimtis ir nauji automobiliai, kurie draudžiami tiek civilinės atsakomybės draudimu, tiek KASKO, jau neminint to, kad tokiems automobiliams suteikiamos gamintojo garantijos. Įvykus draudiminiam įvykiui tokie automobiliai taisytini oficialiuose gamintojo servisuose, kur remontui naudojamos naujos dalys. Tuo suinteresuoti tiek automobilių savininkai, tiek lizingo bendrovės, siekiančios išlaikyti gerą automobilio techninę būklę.
Tačiau šios sąlygos tampa sunkiai suvokiamos draudikams, akivaizdžiai bei nepagrįstai mažinantiems draudimo išmokas. Ar logiška būtų taisyti prieš metus pagamintą automobilį montuojant dėvėtas dalis autoservisuose, neatitinkančiuose keliamų reikalavimų darbams su naujais automobiliais? Kiekvienas naujo automobilio savininkas, be jokios abejonės, atsakys – ne. Tačiau draudikai neretai naudoja subjektyvius remonto darbų bei dalių įkainius (kartais pritaikydami neįteisintus kainininkus), o tai galiausiai sukelia ginčus derinant draudimo išmokas su autoservisais. Draudimo bendrovės kartais paviršutiniškai atsižvelgia į faktines žalos bylų aplinkybes, tad šis draudikų „verslininkiškas“ požiūris sutaupo išlaidas, skirtas išmokoms ir paverčia jas pelnu. Tokiose situacijose nukenčia automobilio naudotojas, savininkas bei kvalifikuoti autoservisai, privalantys vykdyti garantinius įsipareigojimus naujiems automobiliams.
Ką daryti vartotojams, patekusiems į ginčytinas situacijas su draudimo kompanijomis? Visada yra galimybė kreiptis į teismą, siekiant išieškoti nepagrįstai mažinamas arba nesumokamas išmokas. Tačiau neretai šis kelias reikalauja papildomų išlaidų ir laiko, jau nekalbant apie nemalonias emocijas.
Draudimo priežiūros komisija taip pat gali priimti nukentėjusios pusės pretenziją, tačiau šios komisijos išvada tėra rekomendacinio pobūdžio.
Dar viena galimybė – naujai įkurto „Nacionalinio draudėjų teisių gynimo centro“ pagalba. Ši viešoji įstaiga įkurta būtent tokio pobūdžio problemoms spręsti ir padeda tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims išieškoti be pagrindo neišmokamas ar mažinamas draudimo išmokas Lietuvoje bei užsienyje.
„Nacionalinio draudėjų teisių gynimo centro“ specialistai padeda atstovauti vartotojui ir tais atvejais, kai žala nėra didelė. Ši įstaiga veikia tiek ikiteisminėje, tiek teisminėje ginčo stadijose. Svarbu paminėti, kad pagalba teikiama už tam tikrą atlygį (kompromisinį procentą nuo išieškotos žalos, tik esant rezultatui).
Žvelgiant į perspektyvą efektyviausias panašių problemų su draudikais sprendimo būdas būtų įstatyminės bazės, reglamentuojančios teisinius draudimo santykius, koregavimas. Akcentuotinas detalus draudikų pareigų įtvirtinimas atlyginant nuostolius nukentėjusiesiems. Priešingu atveju draudiminiai įvykiai ir toliau baigsis apsidraudusiųjų finansiniais nuostoliais bei prarastu saugumo jausmu draudžiant save bei savo turtą.
