Buvęs ilgametis aeroklubo viršininkas Bronius Zaronskis su lėktuvų konstruktoriumi Vladu Kensgaila įkūrė savo asociaciją „Jungtinės Pajuosčio pajėgos“ ir jos veiklai plėtoti siekia gauti dalį Pajuosčio aviacijos bazės.

Šiandien, trečiadienį, B. Zaronskis keliauja į Vilnių susitikti su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Arvydu Pociumi. Kartu vyksta ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Meras sako, kad jo vizito tikslas – ne tarpininkauti B. Zaronskio vadovaujamai asociacijai, bet gauti informaciją iš pirmų lūpų apie kariuomenės planus dėl buvusios Pajuosčio karinės bazės, kurį jau septynerius metus stovi tuščia ir vis labiau nyksta.

„Aerodromas yra rajono teritorijoje. Kartkartėmis verslininkai mūsų teiraujasi dėl galimybių ten vystyti vienokią ar kitokią veiklą“, – aiškina jis.

Prieš kelerius metus į Pajuostį pretendavo Panevėžio aeroklubas, kai jam kilo uždarymo grėsmė. Aeroklubo Stetiškiuose reikmėms naudojama žemė 13 hektarų iš užimamų 25 hektarų yra privati, jos savininkai siekė ją susigrąžinti net piketais prie Vyriausybės. 2009 metais tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė konstatavo, kad aeroklubo veikla Stetiškiuose yra nesaugi ir kelia pavojų gyventojams.

2011 metais buvo priimti politiniai sprendimai, leidžiantys aeroklubui kurtis Pajuostyje. Tuometę aeroklubo vadovybę vieta tenkino, tačiau ji skundėsi, kad persikelti neturi lėšų. B. Zaronskis teigė, kad tam reikėtų apie 5 milijonus litų. Aeroklubo viršininkas su kolegomis beldėsi į įvairių valdžios institucijų duris, tačiau lėšų klubui perkelti negavo.

Aeroklubas ir toliau liko veikti senojoje vietoje. Praėjusiais metais tarp B. Zaronskio ir dalies klubo narių kilo rimtų nesutarimų, tačiau nei viena, nei kita pusė apie tai nenori viešai kalbėti.
„Visko buvo. Bet esminis nesutarimas kilo dėl aeroklubo iškėlimo. Aš nemačiau prasmės investuoti, ką nors kurti Stetiškiuose, nes anksčiau ar vėliau iš čia teks išsikelti. Be to, aplink pristatyta gyvenamųjų namų, lėktuvams nebesaugu kilti ir tūpti. Kitiems atrodė, kad reikia dirbti kaip dirbus, kol vėl bus pradėta grasinti uždarymu“, – kalbėjo B. Zaronskis.

Naujasis viršininkas L. Griauzdė teigė, kad aeroklubo perkėlimo į kitą vietą klausimas lieka atviras, o su B. Zaronskiu ir V. Kensgaila esą atsisveikinta gražiuoju.

Lėšų ieškotų savarankiškai

B. Zaronskis anksčiau nematė galimybių perkelti aeroklubą į Pajuostį dėl didelių investicijų. Tačiau neabejoja, kad ten galėtų sėkmingai būti įkurta jo vadovaujama organizacija „Jungtinės Pajuosčio pajėgos“.

Pajuosčio aerodromo bazė apima beveik 600 hektarų. B. Zaronskis norėtų tik dalies.
Beje, aviatorius jau yra įkėlęs koją į Pajuostį. Krašto apsaugos ministerija minėtos aviacijos bazės teritorijoje vieną pastatą yra perdavusi neatlygintinai naudotis Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Panevėžio apskrities skyriui, kuriam vadovauja B. Zaronskis.

Pasak jo, jei asociacijai būtų leista įsikurti Pajuostyje, ji savo jėgomis ieškoti rėmėjų ir investuotojų.
„Pajuosčio aerodromui, kad jis būtų tinkamas aviacijos veiklai, reikalingos investicijos: apleistas pakilimo ir nusileidimo takas, remonto reikia ir pastatams. Tačiau ten investuoti perspektyvu, priešingai nei Stetiškiuose“, – kalbėjo buvęs čia įkurto aeroklubo viršininkas.

Praėjusiais metais miesto garbės piliečiu išrinktas V. Kensgaila sakė, kad jis, kaip konstruktorius, Pajuostyje mato geras galimybes užsiimti lėktuvų gamyba. Be to, ten būtų tinkamos sąlygos dirbti ir jauniesiems aviacijos konstruktoriams.

Asociacijos „Jungtinės Pajuosčio pajėgos“ vadovas B. Zaronskis neabejoja, kad, jei būtų įleisti į Pajuostį, atsirastų nemažai norinčiųjų tapti organizacijos nariais.

Aerodromas – tarp perspektyviausių

Į Pajuostį veikiausiai krypsta ne tik minėtų žinomų aviatorių akys. Susisiekimo ministerija šių metų pradžioje paskelbė pirmą kartą šalyje savo užsakymu atliktos Lietuvos civilinių aerodromų infrastruktūros modernizavimo galimybių studiją. Ją atlikusi bendrovė „Smart Continent LT“ į pagalbą buvo pasitelkusi ir aviacijos ekspertus.

Iš 31 šalies aerodromo kaip patys perspektyviausi įvertinti veikiantys Alytaus, Biržų, Druskininkų, Ignalinos, Molėtų, Kyviškių, Pociūnų, Paluknio, Telšių, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromai ir trys neveikiantys – Nidos, Pajuosčio ir Kernavės (Musninkuose).

Aerodromų infrastruktūros plėtros galimybės buvo vertintos skirtingais aspektais: oro turizmo, oro taksi, remonto darbų, mokymų, sporto, eksperimentavimo.

Studijos rengėjai padarė išvadą, kad Pajuosčio aerodromas dėl geros geografinės padėties turi daugiau potencialo plėstis nei esantis Stetiškiuose. Panevėžio savivaldybė planuoja padaryti studiją dėl Pajuosčio teritorijos panaudojimo verslui ir sportinio turizmui.

Susisiekimo ministerija ketina ieškoti į perspektyviausių sąrašą įtrauktiems šalies aerodromams plėtoti reikalingų 25 milijonų litų.

Studijos rengėjai aerodromus valdančioms organizacijoms, kad gautų finansavimą, rekomenduoja atitinkamai pakeisti teisinį statusą.

Dairosi ir į Bistrampolį, ir Paįstrį

Panevėžio aeroklubo viršininkas L. Griauzdė patikino, kad, pasitraukus B. Zaronskiui ir V. Kensgailai, klubo veikla nesutriko, jam priklausęs turtas ir toliau liko.
„Buvo išėję dvylika mokinių – dėl ūkinių priežasčių. Dabar jie grįžta ir tęs mokymus“, – sako viršininkas.

Paprašytas patikslinti, kokias ūkines priežastis turi omenyje, L. Griauzdė paaiškino, kad Europos Sąjunga uždraudė tos modifikacijos sklandytuvus, kuriais naudojosi aeroklubas. Toks sprendimas priimtas prieš kelerius metus Vokietijoje žuvus šios modifikacijos sklandytuvu skridusiam aviatoriui.

Aeroklubo vadovas sakė, kad jiems į angarus teko pastatyti 9 mokomuosius sklandytuvus. Dabar klubas turi įsigijęs vieną kitos modifikacijos sklandytuvą, dar vieną ketina pirkti artimiausiu metu.
L. Griauzdė nenorėjo plačiau pasakoti apie kilusius nesutarimus su B. Zaronskiu dėl aeroklubo iškėlimo. „Reikia realiai įvertinti valstybės galimybes, – sako jaunasis vadas. – Niekas neskirs milijonų klubui perkelti. Todėl dalies žmonių nuomonė buvo, kad reikia viską daryti paprasčiau.
Pajuostis nėra blogas variantas – gal kuriuo nors metu ir bus vienintelis, bet dabar mažai realu ten perkraustyti aeroklubą.“

Naujasis aeroklubo viršininkas svarstė, kad bendradarbiaujant su Panevėžio savivaldybe galbūt būtų galima rasti sprendimą dėl klubo perspektyvos. Tačiau jam susidarė įspūdis, kad miestas pernelyg nesuka sau galvos dėl aviatorių.

L. Griauzdė mano, kad realu būtų svarstyti klubo iškėlimo galimybes į Paįstrį, jis mato galimybių kurtis ir netoli Bistrampolio dvaro.

„Kol kas aeroklubas Stetiškiuose turi leidimą veiklai. Yra Vyriausybės nutarimas, kad žemė, kuria naudojasi veikiantys aerodromai, negali būti grąžinama savininkams. Žinoma, tai politinis sprendimas, jis gali būti ir pakeistas“, – sakė viršininkas.

Komentaras

Laimonas Brazaitis , Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamento vyriausiasis specialistas

Krašto apsaugos ministerija valdo 576,6 hektaro valstybinės žemės sklypą Panevėžio rajono savivaldybėje, Pajuosčio kaime. Iki 2004 metų šis žemės sklypas buvo naudojamas Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės reikmėms. Nuo 2004 metų Aviacijos bazę dislokavus į Šiaulius, teritorijos dalimi naudojasi kiti Lietuvos kariuomenės vienetai.

Pratybų ir mokymo tikslams dalimi teritorijos – apie 338,4 hektaro, ir infrastruktūra naudojasi ir ateityje numato naudotis Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, taip pat šioje teritorijoje yra Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos naudojamos saugyklos.

Nedidele dalimi infrastruktūros pagal panaudos sutartį naudojasi Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Panevėžio apskrities skyrius, taip pat pagal panaudos sutartį Panevėžio aeroklubo asociacijai perduoti trys pastatai.

Visa šios bazės infrastruktūra kariuomenei naudotis yra neracionalu, todėl siekiama kompleksiškai ir atsižvelgiant į valstybės interesus išspręsti šios infrastruktūros pertvarkymo ir panaudojimo klausimus. Tolesni Pajuosčio aerodromo teritorijos panaudojimo variantai svarstomi Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų, Panevėžio rajono ir miesto savivaldybių, Kūno kultūros ir sporto departamento bei kitų suinteresuotų institucijų pasitarimuose.