Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus BNS sakė, kad kol kas sunku prognozuoti derybų rezultatus - esą daug kas priklausys nuo Latvijos ir Estijos.
„Estų eilė atsiųsti kompromisinius pasiūlymus akcininkų sutarties ir žiūrėsime, ar jie bus tikrai kompromisiniai, ar tik taip atrodys, o iš tiesų slėps kažkokius interesus estų“, - BNS sakė A.Jackus.
Pasak jo, seniau buvo planuojama, kad po Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerų susitikimo vasario pradžioje bus išspręstas Vilniaus prijungimo prie „Rail Baltica“ vėžės klausimas, o tada derybinėms grupėms būtų likę tik sudėlioti akcininkų sutarties punktus, tačiau dabar neaišku, kokią poziciją išsakys Estija.
„Visos pusės išsakys savo nuomones ir pozicijas, susidariusias po premjerų susitikimo, ir žiūrėsime - galbūt bus išsakytos mums priimtini kompromisai ir prieisime bendrą sutarimą“, - sakė ministerijos atstovas.
Latvijos premjerė Laimduota Straujuma pareiškė remianti Lietuvos siekį nutiesti europinės vėžės „Rail Baltica“ jungtį iki Vilniaus.
Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas mano, jog Vilniaus prijungimas prie „ Rail Baltica“ yra Lietuvos ir Europos Komisijos derybų objektas. Lietuvos premjeras sako, kad Vilniaus įtraukimas į „ Rail Baltica“ leis lengviau apginti viso projekto naudą, derantis su Briuseliu dėl finansavimo.
Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže, tačiau tam priešinasi Estija, todėl vis dar nesusitariama dėl bendros įmonės akcininkų sutarties, kurią anksčiau planuota pasirašyti dar sausio pradžioje.
2015 metais Lietuvoje turėtų būti nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.