Finansų ministro teigimu, automobiliai, kurių variklio tūris iki 1,5 litro, būtų apmokestinti 90 litų, 1,5 – 2 litrų – 170 litų, o už kiekvieną papildomą 0,5 litro – dar po 70 litų. Tai, kad lietuviams lengvasis automobilis – toli gražu ne prabangos prekė, patvirtina faktas, jog šalyje yra net 1,8 mln. registruotų šių transporto priemonių.
Mokestis sunkiausiai užguls neturtingiausių pečius
Kodėl šis mokestis žalingas? Kaip ir kitų daiktų (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto) apmokestinimas, automobilių mokestis sunkiausiai užgultų neturtingiausių gyventojų pečius. Tarkime, Pranas gyvena nedidelėje rajono gyvenvietėje, o savo 1,8 litro tūrio fordu važiuoja į darbą artimiausiame mieste. Prano uždarbis kuklus, vos viršija minimalų atlyginimą. Kaip jam sumokėti 170 litų metinį mokestį? Taupyti lėšas maistui, drabužiams, o gal neegzistuojančioms pramogoms?
Finansų ministras teigė, kad mielai mokėtų šį mokestį. Uždirbdamas tiek, kiek uždirba Finansų ministras, Pranas gal ir sutiktų jį mokėti. Tačiau uždirbdančiam vos daugiau nei minimalų atlyginimą Pranui Finansų ministro siūlymai nei priimtini, nei įkandami.
Blogai ir tai, kad turint senesnį automobilį šis mokestis sudarytų didelę dalį paties automobilio vertės. Jeigu Prano fordas pagamintas 1997 m. (t.y. vidutinis Lietuvoje registruotų automobilių amžius) ir jo vertė tėra 1700 litų, tuomet metinis mokestis sudarys net 10 proc. mašinos vertės! Ir tai ne vienkartinis mokestis: po 170 litų mokestį tektų mokėti kasmet (o gal po poros metų politikai dar ir didintų mokesčio dydį). Kasmet mažėjant automobilio vertei, mokesčio santykis su verte tik didėtų.
Cinikas sakytų, kad jei Pranas neturi lėšų naujam mokesčiui, tegul atsisako automobilio. Tačiau be transporto priemonės Prano neturės galimybės dirbti mieste. Turbūt nereikia nė minėti, kad visoje Lietuvoje tokių žmonių – daugybė, tad naujas mokestis stumtų dalį šiandien dar iš savo uždarbio pragyvenančių tautiečių į skurdą ir nedarbą.
Naujasis mokestis būtų žalingas dar ir todėl, kad jį tektų mokėti, pirma, iš jau apmokestintų pajamų, antra, už daiktą, kurį asmuo įsigijo iš apmokestintų pajamų, ir, trečia, kai kuriais atvejais – kai jau įsigyjant mašiną buvo sumokėtas pridėtinės vertės mokestis.
Skamba painiai? Automobilio mokesčio įvedimas reikštų, kad pajamos būtų apmokestinamos kelis kartus. Tai yra viena iš didžiausių mokesčių sistemos ydų, mažinančių jos skaidrumą ir racionalumą.
Besinaudojantieji keliais pernai jau sumokėjo 1,8 milijardų litų degalų akcizų
Kodėl šis mokestis nepagrįstas? Kai kurie šio mokesčio šalininkai teigia, kad jo lėšos turėtų būti skirtos keliams tvarkyti. Tačiau šis argumentas visiškai nepagrįstas dėl to, kad besinaudojantieji keliais jau dabar moka akcizo mokestį pildamiesi degalus. Nuo 2009 m. akcizas už kiekvieną litrą benzino buvo padidintas nuo 1,12 iki 1,50 lito, t.y. trečdaliu. Jeigu žmogus per metus nuvažiuoja 30 tūkst. kilometrų, o jo automobilis suvartoja 10 litrų benzino 100 kilometrų, tuomet per metus nuo įsigyto benzino mogus sumoka 4500 litų akcizo ir dar beveik 2500 litų PVM, tad iš viso – kone 7000 litų mokesčių. Pernai už benziną, dyzeliną ir degalams naudojamas suskystintas dujas Lietuvoje sumokėta net 1,8 milijardų litų akcizų. Tačiau politikai įstatymu yra numatę, kad keliams skiriama tik 55 proc. šių lėšų. Likusi automobilių savininkų sumokėtų lėšų dalis kamšo biudžeto skyles. Jeigu politikams iš tiesų rūpi keliai, niekas netrukdo skirti visų degalų akcizo lėšų keliams tiesti ir taisyti.
Užuot skyrus aumotobilių mokesčio lėšas keliams, oficiali pensijų kompensavimo darbo grupė siūlo šiomis lėšomis kompensuoti pensijas. Šis siūlymas irgi kelia klausimų. Lietuvoje buvo specialiai sukurta atskira “Sodros” sistema, finansuojama tikslinėmis “Sodros” įmokomis. Bet jeigu “Sodros” išlaidas galima finansuoti bendrųjų mokesčių lėšomis, tai kam tuomet turėti atskiras “Sodros” įmokas ir mokėti atlyginimus jas administrantiems darbuotojams?
Jeigu naująjį mokestį privalės mokėti ir pensininkai, tuomet pensininkų pensijos bus bent iš dalies kompensuojamos jų pačių lėšomis. Kai kam padidintos pensijos gali net neužtekti naujajam mokesčiui sumokėti. Jei pensininkas turi seną 2,3 litrų tūrio “Audi” ir jam gresia 240 litų mokestis, o pensija bus padidinta mažiau nei 20 litų per mėnesį, naujasis mokestis viršys padidintą pensijos dalį. O jeigu pensininkai turės naujojo mokesčio lengvatą, jie greitai gali tapti pagrindiniais automobilių savininkais (dalis žmonių stengsis perrašyti mašinas savo pagyvenusiems giminaičiams).
Kodėl pensininkai buvo pamiršti šiemet didinant išlaidas pusantro milijardo litų?
Žalinga ir nepagrįsta ir tai, kad pensijų kompensavimo našta bus užkrauta mokesčių mokėtojams, užuot radus trūkstamų lėšų taupant viešajame sektoriuje. Šiemet valstybės biudžeto išlaidos (be ES lėšų) bus beveik pusantro milijardo (!) didesnės nei pernai ir kone 2 milijardais litų didesnės nei 2012 m. Teigti, kad tokia apimtimi didinant išlaidas nebuvo galimybių rasti 90 milijonų pensijoms kompensuoti, yra makabriška mokesčių mokėtojų atžvilgiu.
Tai, kad viešasis sektorius gyvena vis geriau patvirtinta ir faktas, kad prieš dešimtmetį tūkstančiui gyventojų teko 6 valstybės tarnautojai, o pernai – jau 10. Šiemet Lietuva papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms žemdirbiams skirs 117 mln. litų, sporto bazių plėtrai – 39 mln., socialiniam būstui – 16 mln., “EXPO” parodai Milane – 7 mln. ir t.t. Jeigu pensininkai yra pirmoje vietoje, kodėl atsisakoma pataupyti ir šias lėšas skirti jiems?
Tuo metu mokesčių mokėtojai tebemoka “laikinai” nuo 18 iki 21 proc. padidintą PVM. Nors pensijos ir atlyginimai grąžinti į ikikrizinį lygį, mokesčiai nemažinami. Priešingai, jie toliau didinami augančioms valstybės išlaidoms finansuoti.
Naujojo automobilių mokesčio įvedimas reiškia, kad valstybės institucijos ne tik išvengs išlaidų mažinimo, bet dar ir gaus naują šaltinį būsimoms išlaidoms – juk niekas nežada panaikinti naująjį mokestį, kai pensijos bus baigtos kompensuoti.
Politikų rezgamas automobilių mokestis sudaro tikrą nelogiškumų spūstį. Vienintelis būdas iš jos išsivaduoti – atsisakyti šio mokesčio įvedimo, mažinant viešojo sektoriaus išlaidas ir skiriant sutaupytas lėšas pensijoms kompensuoti.