A. Butkevičius laikėsi diplomatiškos pozicijos ir teigė, kad Vyriausybė prisidės prie tilto statybų.
„Reikia pripažinti, kad žiūrint į šias nuotraukas, kurios yra mums rodomos, akivaizdžiai matosi, kad tas tiltas paskutiniu metu buvo naudojamas su didžiule rizika. Ačiū Dievui, kad jis dar nesugriuvo. Tikrai galvosime, kaip paspartinti finansavimą šiais ir kitais metais. Kaip ir minėjo Kauno meras, vienas iš šaltinių yra vietiniai resursai, kelių priežiūros plėtros finansavimo programa. Vargu, ar per 2015-us metus bus galima užtikrinti pilną finansavimą“, - sakė A. Butkevičius.
Premjeras taip pat minėjo, kad kitais metais tiltas gali būti įtrauktas į Valstybės investicijų programą. Tuo pačiu išsispręstų ir nemaža dalis finansavimų problemų.
Tuo tarpu R. Sinkevičius išreiškė gana kategorišką poziciją.
„Atsitiko taip, kaip atsitiko. Jei tas tiltas techniškai buvo nusidėvėjęs, logiškai mąstant, reikėjo pasirūpinti iš anksto, kaip bus finansuojamos statybos. Bet kokiu atveju, tas tiltas svarbus miesto gyventojams, bet vis tiek, jį reikia vienaip ar kitaip pastatyti. Gaila, kad pradėti darbai nenumačius finansavimo šaltinių, gaila, kad nepasinaudota privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo sistema. Kiek žinau, savivaldybė planuoja 30 proc. tilto vertės finansuoti, 30 proc. prisidės statytojai, šiek tiek bus skiriama iš valstybės biudžeto“, - sakė R.Sinkevičius.
Be to, ministras žėrė kritiką, esą Kaunas menkai prisideda prie statybų.
„Per 2012-2013 m. iš kelių plėtros fondo skirta 11 mln. litų, savivaldybė per tą laiką skyrė tik 1 mln. litų. Nors sąmata dar nėra patvirtinta, mes numatome šiais metais skirti ne mažiau kaip 5 mln. litų. Aš džiaugiuosi, kad meras viešoje erdvėje yra pasakęs, kad tiltas bus baigtas statyti 2015 m. Bet tik noriu paneigti vieną gandą, kad kažkas yra pasižadėjęs iš centralizuotų fondų skirti 15 mln. litų. 5 mln. pažadame, bet dėl 15 mln. litų perspektyvų nedaug“, - sakė R.Sinkevičius.
Kauno meras Andrius Kupčinskas atrėžia, kad buvo pasiektas sutarimas su praėjusios kadencijos valdžia. Tačiau pasikeitus ministrams žlugo ir planai.
„Mes su praėjusia Vyriausybe buvome užsitikrinę ir sutarę, buvo protokolinis pavedimas Susisiekimo ministerijai numatyti finansavimą. Dar aš pats dalyvavau tuometinės Vyriausybės posėdžiuose tiek su tuometiniu premjeru, tiek su susisiekimo ministru. Aišku, proporcijos nebuvo įvardintos, bet kalba buvo tokia, kad jei savivaldybė įsipareigoja skirti trečdalį, valstybė finansuotų ir iš kelių priežiūros programos ir iš kitų šaltinių numatytų du trečdalius“, - DELFI sakė A. Kupčinskas.
Šiuo metu objekte yra atlikta darbų už 35 mln. litų. Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė pritarė siūlymui Kauno miesto savivaldybei nuo 40 iki 50 proc. padidinti skolinimosi limitą. Šis sprendimas miesto valdžiai leis labiau prisidėti prie Panemunės tilto statybų. Praėjusią savaitę Kauno miesto taryba pritarė sprendimui imti 12 mln. litų dydžio paskolą, kurios lėšos bus pervestos Panemunės tiltą statančiai bendrovei „Kauno tiltai".
DELFI primena, kad Panemunės tiltas buvo susprogdintas 2012 lapkričio 15-ąją.
