Mergina pasakojo, kad kelionė autobusu 4G maršrutu ją ir kitus keleivius nemenkai išgąsdino - važiuojant link Pilaitės į autobusą ėmė veržtis dūmai, tačiau vairuotojas į tai nereagavo. Pasak autobuse buvusios keleivės, galbūt iš karto jis tiesiog negalėjo sustoti.
Išsigandę keleiviai puolė į paniką, šaukė „degam!“ ir beldė į vairuotojo kabiną, bandė atidaryti langą. Vairuotojui sustabdžius autobusą, jis išlaipino keleivius netoli „Lukoil“ degalinės. Tiesa, pats liko aiškintis, kas nutiko transporto priemonei.
Keleivė pasakojo kuo greičiau nuo autobuso pasitraukusi, nes pabijojusi, kad gali įvykti sprogimas. Taip, jos teigimu, elgėsi ir kiti keleiviai. Apie įvykį ugniagesiams nepranešta. DELFI susisiekus su Autobuso parko centrine dispečerine buvo nurodyta, jog informacijos apie autobuso gedimą jie taip pat neturėjo.
Dūmai ir gaisrai skaičiuojami kasmet
Šis gaisras viešajame transporte sostinėje – ne išimtis, tokie gedimai autobusuose ir troleibusuose įvyksta nebe pirmus metus: pernai 6 tokie įvykiai buvo užfiksuoti, 2012 m. - dar 5.
„Per dvejus metus iš viso buvo užfiksuota 11 gedimų, siejamų su gaisrais transporto priemonėse arba jų salonų uždūmijimų. Nei vieno iš šių atvejų metu žmonės nenukentėjo. Dažniausiai tai buvo laidų izoliacijos, variklio skyriaus gedimai. Dažniausiai juos užgesindavo patys vairuotojai ir vėliau jie kviesdavo avarines tarnybas, kurios padėdavo su pasirūpinti transporto priemonėmis“, - komentavo įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ technikos direktorius Jurijus Komarovas.
Šių metų pradžioje sostinėje buvo 305 troleibusai ir 404 autobusai. Atitinkamai 186 ir 339 jų darbo dienomis kursuoja numatytais maršrutais.
Sprogsta tik filmuose
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas mano, kad tokio pobūdžio gedimus galima paaiškinti transporto priemonių amžiumi.
„Tyrimų nesame atlikę, bet galima daryti prielaidą, kad liepsnos kyla ne pirmos jaunystės transporto priemonėse, greičiausiai tai įvyksta dėl nusitrynusių laidų, kurie galiausiai užsidega. Senstant transporto priemonei, sensta ir laidai, tad izoliacijai susidėvėjus gali atsirasti ir dūmai, ir ugnis“, - paaiškino jis.
Specialistas pridūrė, kad kartais užsiliepsnoja ir lengvieji, ir sunkiasvoriai automobiliai.
„Netgi Dakaro ralyje sudega transporto priemonės. Gaisras gali kilti ir nuo nuleistos padangos, kai ji trinasi į kelio paviršių, įkaista ir galiausiai užsiliepsnoja. Jei vairuotojas gaisro nepastebi, jo gali ir nepavykti nuslopinti“, - primena S. Pukalskas.
Tačiau paklaustas, ar užsidegusi transporto priemonė gali susprogti, jis sakė: „oi, ne, tokios galimybės nelabai yra, tik per filmus automobiliai gražiai sproginėja“.
„Net ir benzinvežyje yra tiek apsaugų pridėta, kad norint sukelti sprogimą, turi iš karto užsiliepsnoti visi degalai. O tam, paprastai, nėra galimybės – taip nutinka tik išskirtiniais atvejais“, - dėstė mokslininkas.
Jis priminė, jog visgi tikėtina, kad liepsna gali pakankamai greitai apimti transporto priemonę, tad pamačius gaisrą, nereikėtų būti transporto priemonėje, ir reikia stengtis kuo greičiau nuo jos pasišalinti.
„Aišku, jei yra galimybė, gaisrą reikia gesinti, bet jei nėra – geriau atsitraukti“, - pataria S. Pukalskas.
