Išvadose pastebėtas „ydingas vadovo požiūris į įstatymų laikymąsi bei įstaigos skaidresnės veiklos organizavimą. Įstaigos vadovas kategoriškai atmetė didžiąją dalį vidaus audito ataskaitos projekte siūlomų priemonių, kurias įdiegus įstaigos veikla nurodytose srityse taptų skaidresnė, nekalbant apie tai, kad kad atitiktų ir teisės aktų reikalavimus“.
Auditoriai pastebėjo, kad kai kurie ASA darbuotojai auditorių atžvilgiu buvo „priešiškai nusiteikę, darbuotojų teikiama informacija bei dokumentai parengti atmestinai, neatsakingai, vengiama tiesiogiai bendrauti su auditoriumi“.
Auditoriai konstatavo, kad ASA veikloje yra eilė pažeidimų, dėl ko miestas neteko milijonų litų.
Mokėjimo aparatus konstravo patys
Konstatuota, kad ASA auditoriams pateikė netinkamą informaciją apie mokėjimo aparatus, o identifikaciniai numeriai yra tik nuo 2011-ųjų įsigytuose aparatuose. Šokiruoja ir tai, kad vieną aparatą įstaiga susirinko pati iš atsarginių detalių, 8 aparatus įstaigos darbuotojai patys rekonstravo iš kortelinių į monetinius.
Be to, įstaiga visus 263 rinkliavos aparatus už beveik 3,5 mln. litų įsigijo be viešųjų pirkimų procedūrų, o inventorizacijos metu rasti 2 papildomi mokėjimo automatai, kurie nebuvo apskaityti.
Auditoriai nustatė, kad nėra sąsajos tarp mokėjimo automatų inventorinių ir identifikacinių numerių, dėl ko tampa negalimas faktiškas automato egzistavimo fakto palyginimas su įstaigos duomenimis. Rinkliavos surinkimui naudojami aparatai neįtraukti į Lietuvoje leidžiamų naudoti automatų modelių sąrašą.
Automatai nėra užplombuoti ekspertinės įmonės, aparatų remontą atlieka įstaigos darbuotojai, o ne aptarnaujantis specialistas, turintis teisę atlikti prekybos automatų techninę priežiūrą.
Naudojant neįregistruotus ir techninio paso neturinčius aparatus atsiranda rizika, jog gali būti neteisėtai pakeista mokėjimo automato pinigų skaičiuoklio programa ar konstrukcija, sumuojamieji skaitikliai neteisėtai nustatyti į nulinę padėtį, nepagrįstai mažinamos aparatu įregistruotos įplaukos ar imituojamas jų registravimas, gali būti nenustatyta tiksli mokėjimo aparato naudojimo pradžios data, nenustatyta tiksli mokėjimo aparatų nurašymo priežastis, jie neperduoti utilizuoti, dėl ko galėjo būti toliau eksploatuojami.
Peržiūrėjus beveik visus 2012 m įstaigos įsigijimus, nustatyta, kad pirkimams išleista daugiau nei 1,4 mln. litų, iš jų už beveik 900 tūkst. litų įsigyta prekių ir paslaugų be viešųjų pirkimų procedūrų.
Nežino, kiek yra ženklų
Paaiškėjo, kad Savanorių prospekte įrengta nemažai “531“ ir „538” kelio ženklų, tačiau prašymų įrengti šiuos ženklus įstaigoje nėra, dėl ko auditoriai teigia, kad Kauno mieste gali būti nemažai savavališkai įrengtų šių kelio ženklų, o šis procesas nekontroliuojamas, dėl ko gali būti į biudžetą nesurenkamos lėšos.
Auditoriai teigia, kad įstaiga neužtikrino tinkamo rinkliavos rinkimo išduodant minėtus leidimus, taip pat neturėdama nei teisės, nei įgaliojimų, atleisdavo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, taikė mažesnius nei Tarybos nustatytus rinkliavos dydžius ir tokiais veiksmais savivaldybei galimai padarė 1,6 mln. didelės vertės žalą.
Kur dingo milijonai?
Auditoriai teigia, kad dėl įstaigos vykdytos neteisėtos „prevencijos“ ir padėjimo asmenims išvengti atsakomybės, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, į savivaldybės biudžetą galėjo būti nesurinkta milijonai litų: per 2012 m – nuo 1,5 iki 4,1 mln. litų; per 2013-ųjų devynis metų mėnesius – nuo 0,8 iki 2,7 mln. litų pajamų.
Per 2012-uosius įstaiga nustatė 70815 pažeidėjų, iš kurių net 43732 asmenims buvo pritaikyta prevencinė priemonė, o tik 10826 fiksuotų pažeidimų perduota nagrinėti Viešosios tvarkos skyriui, likę 16257 pažeidimai buvo netinkamai parengti ir neišsiųsti nagrinėti. Dėl neperduotų nagrinėti netinkamai fiksuotų pažedimų, per 2012 m galėjo būti negauta nuo 1,3 iki 2,2 mln. litų pajamų.
Išvadose konstatuojama, kad direktoriaus įsakymais patvirtinta ir taikoma „prevencinė“ tvarka yra ydinga ir neteisėta, t.y. prieštaraujanti galiojantiems teisės aktams.
Perdavė prokurorams
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis teigė žinantis apie audito išvadas, o jos jau perduotos teisėsaugos institucijoms.
„Ne tik aš mačiau išvadas – matė ir prokurorai. Auditoriai rekomendavo išvadas perduoti teisėsaugai, tą aš ir padariau. Išvados perduotos Kauno apygardos prokuratūrai, o apygarda mus informavo, kad pradėjo bylą ir perdavė tyrimą STT. Tokį raštą gavome“, - DELFI teigė D. Ratkelis.
Tačiau kol kas A. Puidokas ir toliau lieka savo pareigose – D. Ratkelis teigė, kad kol nėra teismo sprendimo atleisti A. Puidoką nėra teisinio pagrindo. Su A. Puidoku DELFI susisiekti nepavyko – jo mobilusis telefonas pirmadienį buvo išjungtas. DELFI žiniomis, šiuo metu jis atostogauja.
Neoficialiais duomenimis, A. Puidokui Kauno vadovai siūlė palikti savo kėdę, tačiau jis atsisakė.
DELFI primena, kad šiuo metu vyksta teismo procesas, o A. Puidokas kartu su buvusiu Kauno vicemeru Kęstučiu Kriščiūnu kaltinami korupciniais veiksmais.
