"Derybos vyko iki paskutinės minutės ir visos šakys pritarė deklaracijai, kuroje numatytas ir Vilnius", - BNS sakė Lietuvos susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys.
Primename, kad anksčiau Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad Estija nepritaria, jog projektas Lietuvoje apjungtų ir Lietuvos sostinę Vilnių.
"Jie (estai - BNS) nepritarė, mūsų supratimu, logiškam norui, kad prie projekto būtų prijungtas ir Vilnius, kadangi "Rail Baltica 2" jungia visas sostines. Baltojoje knygoje yra įrašytas reikalavimas Europos sostinėms turėti jungtis, apie buvo šnekėta, įgyvendinant ir ankstesnį projektą "Rail Baltica", ir aš manau, kad tai yra svarbu. Jeigu yra Varšuva, Talinas, Helsinkis, Ryga, kodėl nėra Vilniaus?", - BNS pirmadienį prieš Europos Sąjungos neformalų transporto ministrų ministrų susitikimą sakė R.Sinkevičius.
Anot jo, Lietuva nereikalautų, kad prijungiant Vilnių, būtų keičiama geležinkelio trasa.
"Mes galbūt ir nesiūlytumėm keisti trasos, bet atšaką, greitoji atšaka su Vilniumi, mūsų supratimu, turėtų būti numatyta. Tam nepritarė Estijos delegacija ir mes tiesiog išsiskyrėme (sekmadienį - BNS), ir, matyt, toliau tęsime derybas", - teigė Lietuvos susisiekimo ministras.
Jis sakė negalintis įvardyti Estijos atstovų argumentų.
"Sunku pasakyti tuos argumentus. Žinoma, yra baimė, kad pinigų skaičius visada yra ribotas, kad tai per brangiai kainuos, jie taip pat norėtų kitus miestus prijungti, bet tai čia derybiniai procesai (...) Latviai ir lenkai ir suomiai šiuo atveju elgiasi pakankamai neutraliai ir būtų, matyt, sutikę", - sakė R.Sinkevičius.
Estijos susisiekimo ministras Juhanas Partsas sakė nežinantis, kodėl pirmadienį deklaracija nebus pasirašyta.
"Aš to nežinau, turėtumėte paklausti lietuvių", - BNS pirmadienį prieš Europos Sąjungos neformalų susisiekimą ministrų susitikimą sakė J.Partsas.
Lietuva norėtų, kad "Rail Baltica" lėšomis būtų modernizuotas apie 100 kilometrų geležinkelio ruožas Vilnius-Kaunas. "Rail Baltica" Geležinkelio vėžė eina per Kauną ir Vilniaus nesiekia.
Susitarimą planuota pasirašyti Europos Sąjungos neformalaus susisiekimo ministrų susitikimo metu.
Ginčai tarp valstybių dėl bendros įmonės truko keletą mėnesių, tačiau Baltijos šalių derybininkai liepos pabaigoje Briuselyje pasiekė sutarimą dėl jos steigimo. Sutarta, kad visa geležinkelio infrastruktūra kiekvienoje valstybėje priklausys jai.
ES turėtų finansuoti 85 proc. viso " Rail Baltica" projekto, kuris sujungtų Varšuvą, Kauną, Rygą ir Taliną. Vien Lietuvoje trasos ilgis siekia apie 360 km, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 km, Estijoje - apie 300.