Pasak jų, iš bene didžiausios teritorijos sostinės pašonėje iškėlus oro uostą galėtų būti suformuoti keli konsoliduoti sklypai gyvenamųjų namų, pramoninės paskirties ar logistikos objektų statybai.

Ekspertai skaičiuoja, kad dabartinių šalies oro uostų pajėgumų kartu sudėjus po kelerių metų jau nepakaks – narystė Europos Sąjungoje, tarpvalstybiniai verslo projektai, auganti ekonomika didins darbinių vizitų apimtis tiek į Rytus, tiek į Vakarus. Prognozuojama, kad kelionių lėktuvais ypač gausės, į Lietuvą atėjus pigių skrydžių kompanijoms, pagyvinsiančioms užsienio turistų rinką, šio transporto paslaugos taps labiau įkandamos vietos gyventojams.

„Delsti negalima – skrydžių rinka taps gerokai aktyvesnė jau po kelerių metų, reikės didesnio, modernaus oro uosto. Tik kol kas neaišku, ar plėsti kurį nors esamą, ar investuoti į naują objektą“, – sako Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas.

Planuoja plėtrą

Šiemet buvo pradėta rengti oro uostų plėtros galimybių studija, nuo jos rezultatų priklausys, kuriam oro uostui pirmiausia bus skirtos lėšos. Dėl naujo 30–100 mln. Lt vertės keleivių terminalo varžosi Vilniaus ir Kauno oro uostai, gali būti nutarta statyti naują oro uostą prie Elektrėnų. Toks objektas atsieitų beveik 1,5 mlrd. Lt, kasmet jis galėtų aptarnauti apie 3,5 mln. keleivių.

Nekilnojamojo turto ekspertų nuomone, nusprendus statyti naują oro uostą, Vilniaus oro uosto teritorijoje galėtų būti suplanuoti sklypai gyvenamiesiems daugiabučiams, kurių plėtrai šiuo metu vietos nepakanka. Kol kas Naujininkai, anot jų, nėra tarp populiariausių rajonų, bet suformavus naują kvartalą įvaizdis keistųsi.

„Matininkų“ atlikto tyrimo duomenimis, sandėlių, logistikos patalpų rinka auga, beveik nėra rizikos investuoti į tokius objektus, tad jų statybos norėtų imtis daugelis nekilnojamo turto bendrovių.

Virgaudas Juocevičius, statybų bendrovės „Constructus“ vadovas, taip pat mato didelę tokių statinių paklausą ir poreikį. „Trūksta plotų infrastruktūros, pramonės atstovams, jų nepakanka ir prekybos centrų plėtrai – esami stiprėja ir plečiasi, be to, į rinką ateina nauji“, – sako V.Juocevičius.

Jonas Jakaitis, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento bendrojo ir specialiojo planavimo skyriaus vedėjas, sako, kad labiausiai šiuo metu plečiasi Antakalnio, Verkių, Lazdynų ir Naujininkų seniūnijos. Mažiausiai – Karoliniškių, Justiniškių ir Viršuliškių rajonai. „Tai rodo miesto pakraščių urbanizacijos tendencijas“, – sako J. Jakaitis.

Laimutis Kairelis, Miesto plėtros departamento atstovas, tikina, kad oro uosto teritorijos geologinių tyrimų rezultatai nėra palankūs gyvenamosios statybos atstovams – teritorija labiau tinka gamybos objektams. „Jau esame suplanavę Naujininkuose keletą sklypų pramonei, bet būsto plėtrai tai ne pati geriausia vieta“, – sako L.Kairelis.

Tačiau kai kurie specialistai laikosi nuostatos, jog Naujininkų pakraštys – potencialus naujų daugiabučių rajonas. Čia pastatytų butų kainos, anot jų, neturėtų nusileisti kitiems rajonams.

Vytas Zabilius, nekilnojamo turto bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius, prognozuoja, kad naujos statybos butų paklausa artimiausius kelerius metus dar bus didžiulė visose Baltijos valstybėse, o kainos – didės.

UAB „Latmas“ direktorius Vigintas Leonavičius sako, kad gyventojų būsto poreikius galima patenkinti tik formuojant naujus rajonus. Kaune, anot jo, sėkmingai vystomi nauji kvartalai Vytėnuose, Raudondvaryje, Fredoje ir Noreikiškėse.

Nekilnojamo turto specialistai pastebi, kad senos statybos būsto rinka darosi pasyvi, paklausiausi – naujos statybos objektai.

Siekia modernėti

Tačiau oro uostų vadovams nekilnojamojo turto specialistų svajonės nė motais, jie planuoja atsinaujinti ir sulaukti didesnių keleivių srautų.

Pernai beveik milijoną žmonių aptarnavęs Vilniaus oro uostas per kelerius metus tikisi sulaukti dvigubai daugiau keleivių, tad pajėgumų nebeužteks. „Visi ženklai rodo, kad sulauksime paramos išpuoselėtam keleivių terminalo projektui. Kai kurie svarbūs valdžios atstovai patikino suprantą, kad tai – reikalingas objektas ir pažadėjo greičiau apsispręsti dėl paramos“, – optimistiškai kalba Mindaugas Bajerčius, VĮ „Vilniaus oro uostas“ plėtros direktorius.

40 mln. Lt vertės statinio projektą prioritetiniu laikantis specialistas nemano, kad Lietuvoje yra tinkamesnė vieta oro uostui.

Anot jo, stiprėja daugelis regionų, bet verslo, politikos ir laisvalaikio branduoliu galima laikyti tik sostinę, kur telkiasi pagrindinis oro transporto vartotojų potencialas.

Valstybės įmonės atstovas įsitikinęs, kad investicijų efektyvumu į objektą abejoti neverta – vienas reikšmingiausių privalumų, kurį pageidautų turėti ne viena valstybė – oro uosto vieta. „Vargu ar iš kurios kitos ES sostinės oro uosto pavyktų taip greit nusigauti į miesto centrą, senamiestis tik už 7 km“, – pabrėžia M.Bajerčius.

Anot jo, naujo oro uosto statybos kažkur tarp Vilniaus ir Kauno kainuotų pernelyg brangiai. Pagrindinės oro uosto infrastruktūros nepakaktų, reikėtų sukurti tarsi nedidelį rajoną su viešbučiais, restoranais, parduotuvėmis ir laisvalaikio objektais. „Vilniaus oro uostas tokių rūpesčių neturi, nes miestas ranka pasiekiamas, naudojamasi jo infrastruktūra, viešuoju transportu“, – nurodo privalumą M.Bajerčius.

Plėtros direktorius pasakoja, kad pagal projektą būtų statomas trijų aukštų keleivių terminalas į perono pusę. Jei ministerija pritars, konkursai dėl statybos darbų bus skelbiami jau liepą. Modernus nutūpusio vabzdžio formos statinys būtų suręstas iš metalo konstrukcijų ir dengtas stiklu. Pirmajame aukšte būtų bagažo aptarnavimo, techninės, muitinės tarnybos pagalbinės-administracinės patalpos, tranzito salė. Antrasis skirtas keleivių registravimo, kontrolės, aptarnavimo patalpoms. Išvykstančių keleivių verslo klasės salė, VIP salė bei pagalbinės patalpos būtų išdėstytos trečiame aukšte.