Prieš trejus metus iškilmingai atidarytas Šventosios uostelis realiai veikė tik vieną dieną. Nuo keliolikos centimetrų iki trijų metrų išgilinta uosto akvatorija jau kitą dieną buvo užnešta smėlio, todėl jachtos įplaukti į uostą nebegalėjo.
„Buvo neteisingas sprendimas ir tai yra įrodyta atliktais paskaičiavimais. Aš buvau sukvietęs mokslininkus ir jie aiškiai pasakė, kad mes nesitikėjom, jog iškasus duobę platformos prastūmimui bus skelbiamas uosto atidarymas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Tuometinis Jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas tikėjosi, kad uosto vidaus akvatorijoje įrengta prieplauka galės priimti iki 70 nedidelių pramoginių laivų, tačiau jie taip ir neatplaukė, nors akvatoriją bandyta gilinti ne kartą. Dabar po įplaukos kanalą braido poilsiautojai, pramogauja vandens motociklai, juo išplaukia tik žvejai.
Vis dėlto Uosto direkcija planuoja atstatyti Šventosios uostą. Esą jūroje nutiesus kelių šimtų metrų molus, uostas būtų apsaugotas nuo smėlio sąnašų. Nors pripažįstama, kad valyti akvatoriją vis tiek reikėtų.
Į Šventosios uostą jau investuota apie 10 mln. litų. Skaičiuojama, kad molų, krantinių ir kitos infrastruktūros statybos kainuotų dar apie 200 mln. Didžiąją dalį lėšų numatoma gauti iš Europos Sąjungos fondų. Statybas planuojama pradėti 2015 metų pavasarį.
„2014 metais baigus projektavimo darbus, mes iki 2015 metų galime turėti rangovą, jeigu yra užtikrintas finansavimas. Tokiu atveju pastatyti uostą iki 2019 metų yra tikrai pakankamai realu“, –Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė.
Prie Šventosios uosto atkūrimo ir miesto plėtros ketina prisidėti ir Palangos savivaldybė, privatus verslas.
